J. Strauss 2-jų veiksmų operetė VIENOS KRAUJAS (režisierius N. Petrokas, dirigentas V. Kapučinskas) spalio 10 ir 24 dienomis rodyta Panevėžio muzikiniame teatre, sukvietė pilnutėles sales žiūrovų.
Visi spektaklio kūrėjai gali tik džiaugtis, kad ištisos salės šio žanro gerbėjų stovomis dovanoja aplodismentų lavinas, atsidėkodami už patirtus įspūdžius. Ir nesvarbu, kad retas klausytojas iš tiesų žino kokius milžiniškus įvairių sričių darbus reikia nuveikti, kiek širdies „įdėti“, kad gimtų toks daugiasluoksnis kūrinys scenoje, tačiau akivaizdu – jaučia.
Operetė „Vienos kraujas“ sukomponuota iš valsų karaliaus Johann’o Strauss’o gražiausių kūrinių.
Po Napoleono karų, 1814 – 1815 metais į kongresą Vienoje susirinko valstybių vadovai, diplomatai, politikai, generolai, aukštuomenė iš 216 Europos šalių. Kongreso lozungas buvo „mylėti, o ne kariauti“. Kongreso dalyviams kiekvieną dieną buvo rengiami pokyliai, spektakliai bei medžioklės, dėl to jis pramintas „šokančiu kongresu“. Tuo metu Europos aukštuomenėje išpopuliarėjo valsas, o greito tempo valso atmaina Schnell-Walzer, kuris pirmą kartą šoktas viešai 1815 metais Vienos kongreso pokylių metu, imtas vadinti Vienos valsu.
Žinoma, per tokį ilgą bendravimo laikotarpį, kongreso dalyviai neišvengė ir painių meilės nuotykių, kuriuos kartais lydėjo gana juokingos bei kurioziškos situacijos…
Valsas, iki to laiko laikytas prastuomenės šokiu, šiame pasaulio tautų susitikime tampa estetine jungtimi, lengvu bendravimo būdu, o mūsų muzikiniame spektaklyje – pagrindiniu ritmu.