Opera - monodrama ŽMOGAUS BALSAS
F. Poulenco opera-monodrama „Žmogaus balsas“ – psichologinė telefono išpažintis apie meilę, išdavystę ir vienatvę. Scenoje moteris patiria sielvartą, pyktį ir blėstančią viltį – pagal J. Cocteau, atliekama su orkestru.
Žmogaus balsas
1958 m. gimusi opera – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena sielvartą, pyktį, pavydą, gęstančias viltis, savižudybės grėsmę.
Madis Nurms (g. 1984 m.) – režisierius, scenografas ir kostiumų dailininkas, daugiausia dirbantis su operos ir šokio teatrais. 2007 m. Talino
universitete įgijo socialinių mokslų bakalauro
laipsnį, 2009 m. Estijos dailės akademijoje su
pagyrimu baigė scenografi jos magistro studijas.
Dirbo Austrijoje, Estijoje, Lietuvoje, Vokietijoje,
Olandijoje ir Bulgarijoje.
universitete įgijo socialinių mokslų bakalauro
laipsnį, 2009 m. Estijos dailės akademijoje su
pagyrimu baigė scenografi jos magistro studijas.
Dirbo Austrijoje, Estijoje, Lietuvoje, Vokietijoje,
Olandijoje ir Bulgarijoje.
Erki Pehk - estų dirigentas Erki Pehkas 1993 m. baigė fortepijono, chorinio ir orkestrinio dirigavimo studijas Estijos muzikos akademijoje. Vėliau orkestro dirigavimo mokslus tęsė Rygoje, Latvijos muzikos akademijoje. 1997 m. baigė aspirantūrą Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje Londone. E. Pehkas dalyvavo ne viename tarptautiniame dirigentų konkurse. Nuo 1994 iki 2011 m. Erki Pehkas dirbo Estijos nacionalinėje operoje Taline, yra dirigavęs daugiau kaip 700 spektaklių. 1997 m. buvo pakviestas dėstyti dirigavimą Talino muzikos koledže.
Antonas Kulaginas – apšvietimo dailininkas, savo karjerą pradėjęs 2008 metais Estijos nacionalinėje operoje. Pastaruoju metu dirbo spektakliuose „Mirties instinktas“ (Prancūzija), „Pelenė“ (Kaunas), „Naujas senas Nikas iš Helsbotomo“ (Estija), operose „Stebuklingoji fleita“ (Estija), „Faustas“ (Suomija), „Tanhoizeris“ (Latvija)
Apie operą – monodramą
Panevėžio muzikinis teatras pristato vieną ryškiausių naujojo sezono premjerų – prancūzų kompozitoriaus Franciso Poulenco operą „Žmogaus balsas“. Prieš beveik septynis dešimtmečius pagal rašytojo, poeto ir dramaturgo Jeano Cocteau pjesę sukurta monodrama dabar labai populiari Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei kitų šalių teatruose. Išskirtinę galimybę stebėti gilų kūrinį bei neeilinį jo pastatymą turės ir Panevėžys. „Neabejoju, kad tai vienas įdomiausių F. Poulenco kūrinių tiek muzikine spalva, tiek siužetu“, – tvirtina Panevėžio muzikiniame teatre šį kūrinį ruošiantis pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Erki Pehkas.
1958 m. gimusi opera – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena sielvartą, pyktį, pavydą, gęstančias viltis, savižudybės grėsmę. Koks paradoksas: tokią tragediją sukūrė kompozitorius, garsėjęs linksmu būdu ir geru humoro jausmu. Iš pradžių viskas ir buvo sumanyta kaip pokštas. Kartą F. Poulencui su draugu lankantis Milano operoje viena solistė scenoje sukėlė konfliktą. Bičiulis juokais pasiūlė kompozitoriui parašyti monodramą, kurioje tą vakarą matyta atlikėja galėtų pasirodyti ir sulaukti ovacijų be reikalo nešėldama. Nepaisant linksmų „Žmogaus balso“ sukūrimo paskatų, vis dėlto teigiama, kad būtent ši opera labiausiai atspindi tikrąją veržlaus, novatoriško autoriaus asmenybės tamsiąją pusę.
Garsioji opera „Žmogaus balsas“ ne kartą rodyta Lietuvoje. Ypač sėkmingas buvo TV filmas (1978, rež. J. Janulevičiūtė) su nepamirštama mūsų primadona Giedre Kaukaite. Panevėžio muzikinio teatro scenoje iki valandos trukmės spektaklį lietuvių kalba rengia tarptautinė profesionalų komanda iš Estijos. Muzikos vadovą, talentingąjį Panevėžio muzikinio teatro dirigentą Erki Pehką Panevėžio publika jau puikiai pažįsta. Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas Madis Nurmsas savo gimtinėje – garsus menininkas, kurio darbai puošia operas, spektaklius, baleto pasirodymus ir kitus meninius projektus Estijoje bei užsienio šalyse. Šviesų dailininkas Antonas Kulaginas garsėja gebėjimu panaudoti šviesos technologijas kuriant įspūdingas vizualines patirtis žiūrovams.
Įdomu tai, kad „Žmogaus balsas“ dažniausiai atliekamas su fortepijonu. Tačiau Panevėžio publika galės mėgautis originalia versija su orkestru. Muzikinio teatro dirigentas E. Pehkas neslepia: Poulenco monodrama – nemažas iššūkis jam ir orkestrui, nes čia muzika yra lygiavertė solistės partnerė, jai skirtas ne tik akompanimento vaidmuo. Orkestras kuria veiksmo nuotaiką ir tarsi palaiko pokalbį su pagrindine veikėja.
Scenografija
Panevėžiui pristatomos operos pastatymo idėja yra labai įdomi. Kalėjimą primenantis, klaustrofobija dvelkiantis kambarys, kuriame tik pagrindinė veikėja ir vienintelis jos pašnekovas – telefonas, pabrėžia vienatvės, izoliacijos jausmus. Tačiau viską stebint kyla mintys: ar tai tikras kalėjimas, ar tiesiog dvasinė nelaisvė. J. Cocteau ir Pulencas pateikė nuostabų galvosūkį, o žiūrovo užduotis – rasti vilties blyksnį niūrioje Moters istorijoje.
„ Aš žinau, kad toks mano žingsnis Būtų daug baisesnis būtent tau, o ne man…“
„ Aš žinau, kad toks mano žingsnis Būtų daug baisesnis būtent tau, o ne man…“
„ Aš žinau, kad toks mano žingsnis Būtų daug baisesnis būtent tau, o ne man…“
„ Aš žinau, kad toks mano žingsnis Būtų daug baisesnis būtent tau, o ne man…“
„ Aš žinau, kad toks mano žingsnis Būtų daug baisesnis būtent tau, o ne man…“
Vaidmenys ir atlikėjai
Monika Pleškytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, tarptautinių konkursų laureatė. Dainininkė kuria vaidmenis ir koncertines programas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, dalyvauja kultūriniuose projektuose (pasirodė „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programoje), Pažaislio muzikos, Tytuvėnų, „Gaudete Birštonas“ ir kituose festivaliuose, dainavo LNOBT kartu su Briuselio teatru „La Monnaie“ ir su Maskato karališkuoju operos teatru pastatytame G. Verdi „Rigolete“. M. Pleškytė bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu ir Kauno simfoniniais orkestrais, Šv. Kristoforo, Klaipėdos, VDU kameriniais orkestrais. Aktyviai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra pasirodžiusi Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių scenose. Solistės repertuare jau įsitvirtino reikšmingi operiniai vaidmenys: Džildos (G. Verdi „Rigoletas“), Sofi (R. Strausso „Rožės kavalierius“), Siuzanos (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“), Olimpijos (J. Offenbacho „Hofmano istorijos“), Miuzetės (G. Puccini „Bohema“) ir kt. Už tarptautinius muzikinius pasiekimus ir Lietuvos vardo garsinimą solistė apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkomis. 2020 m. solistė pelnė „Operos vilties“ apdovanojimą kaip jauniausia ir perspektyviausia LNOBT solistė. 2022 m. ji buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už Džildos vaidmenį G. Verdi operoje „Rigoletas“.
Ypatingas balsas, virtuoziškas dainavimas ir puikus įsikūnijimas į vaidmenį – tai tik keli kritikų atsiliepimai apie 2017 metais Kultūros ministerijos Jaunojo muzikos atlikėjo premijos laureatę Jomantę Šležaitę. Solistė baigė magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Vladimiro Prudnikovo klasėje. Pirmi jos žingsniai į profesionalios muzikos pasaulį – sėkmingas pasirodymas 2009 metais LRT televizijos projekte „Triumfo arka“ ir pagrindinis vaidmuo šiuolaikinį šokį ir operinį balsą sujungusiame projekte „Stotys“, kurį pastatė choreografė ir režisierė iš Didžiosios Britanijos Lois Taylor. Jomantė Šležaitė yra laimėjusi ne vieną tarptautinį vokalistų konkursą. Ypač svarbus buvo Klaudios Taev konkursas Estijoje (2013) – pirmąją vietą laimėjusiai solistei buvo suteikta galimybė sukurti pagrindinį vaidmenį G. Verdi operoje „Aida“.
