Skip to main content

Opera-poema STRAZDAS - ŽALIAS PAUKŠTIS

Strazdas - žalias paukštis

2023 metų rudenį „Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį, kaip ir pirmąjį kartą, pastatė režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai, be garso įrašų.

Kūrybinė grupė

Režisierius

Jonas Vaitkus

Jonas Vaitkus – žymus lietuvių teatro ir kino režisierius, teatro pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jo spektakliai – rimti, prasmingi, verčiantys susimąstyti.
2008 m. J. Vaitkus apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, pripažintas geriausiu metų režisieriumi už Petro Vaičiūno komedijos „Patriotai“ pastatymą. Režisavo filmus „M. K. Č. Zodiakas“, „Don Žuanas“, „Vienui vieni“, „Strazdas – žalias paukštis“, „Pabudimas“ ir kt.
Muzikos vadovas ir dirigentas

Dr. Imantas Jonas Šimkus

dr. Imantas Jonas Šimkus 2024 metų vasarį apgynė meno daktaro disertaciją Metroritminės fabulos interpretacija dirigavimo mene. Šalia pagrindinių studijų, siekdamas visapusiško išsilavinimo, Imantas J. Šimkus greta studijavo humanitarines disciplinas Vilniaus universitete (filosofiją, ankinę literatūrą, Platoną, naujųjų amžių filosofiją, I. Kantą bei Šv. Augustiną). Taip pat dr. I. J. Šimkus 2018 ir 2020 – 2021 metais studijavo Vienos muzikos ir scenos menų universitete. Dirigentas įrašė nemažai Lietuvos kompozitorių kūrinių, parengė koncertines programas su garsiausiais šalies kolektyvais: Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Lietuvos simfoniniu pučiamųjų orkestru, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, VDU kameriniu orkestru. Taip pat koncertavo su užsienio šalių kolektyvais: Čekijos Bohuslav Marnu filharmonijos orkestru, Austrijos Graco kamerinės filharmonijos orkestru, Vokiejos Hamburgo Camerata orkestru. Budapešto MAV simfoninio orkestro kviemu įrašė italų operos arijų kompaknį diską nacionaliniame Vengrijos radijuje, o 2023 metais kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru įrašė LMTA kompozicijos specialybės doktorantų ir magistrantų baigiamuosius diplominius darbus. Nemaža dalis dirigento parengtų koncernių programų buvo transliuojamos Lietuvos nacionalinio radijo, o kompozitorės S. Gubaidulinos 90-mečiui skirta programa, atlikta 2021 metais kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, transliuota ir BBC bei Prancūzijos nacionalinio radijo. Dr. Imantas J. Šimkus jau nuo 2017 metų kviečiamas diriguoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o nuo 2023 - Panevėžio muzikiniame teatre.
Scenografas

Arvydas Gudas

Arvydas Gudas – nuo 2017 m. dirba su mėgėjų ir profesionalų teatrais visoje Lietuvoje. Sukūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 20 spektaklių. 2023 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, yra scenografijos magistras. Šiuo metu dirba Juozo Miltinio dramos teatre fotografu. Lietuvoje surengė per 10 personalinių fotografijos parodų. Kūrė instaliacijos, vaizdo klipus, reklamą, teatro spektaklių plakatus ir afišas.
Choreografė

Inga Fontez-Sakurako

Inga Fontez (scenos vardas Sakurako) – 20 metų gyveno Amsterdame ir kūrė Europoje, o nuo 2017 m. savo meninę ir edukacinę veiklą pradėjo plėtoti ir Lietuvoje. Inga gimė Lietuvoje, čia studijavo žurnalistiką, bet visada domėjosi menais. Amsterdame baigė prestižinę Rietveldo meno akademiją, studijavo ir Rytų kovos bei tradicinius japonų menus (tarp jų ir no teatrą), taip pat avangardinį šokį butą Japonijoje. Nuo 2012 m. Sakurako vadovavo šokio teatrui Amsterdame, vėliau Paryžiuje, 2017 m. įsteigė šokio teatrą „Okarukas“ Vilniuje. Rengia buto seminarus Lietuvoje ir užsienyje, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Savo kūryboje choreografė jungia vizualius menus, šokį, teatrą ir performanso meną. Jos braižas lengvai atpažįstamas, nes šiuolaikinis šokis papildomas buto technika, dažniausiai kuriami įvietinti performansai, išsiskiriantys savita estetika ir filosofija. Sakurako dalyvavo svarbiausiuose Lietuvos šokio, muzikos ir meno festivaliuose: „Aura“, „Naujasis Baltijos šokis“, „PlARTforma“, „Kultūros naktis“, atstovavo Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose „Hull Dance“ (Jungtinė Karalystė), „Gogol Fest“ (Ukraina), „Juli Dance“ (Olandija), „Nuit Blanche“, „Festival d’Aurillac“ (Prancūzija), „Internationale Bühnenwerkstatt Graz“ (Austrija) ir kt.
Kostiumų dailininkė

Kristina Kruopienytė

Kristina Kruopienytė – mados ir kostiumų dizainerė, turinti daugiau nei dvidešimties metų profesionalią patirtį. Ji kuria pramonines kolekcijas, įgyvendina individualius užsakymus, projektuoja darbo drabužių aprangas bei pristato savo prekės ženklo kolekcijas. Jos kūryboje subtiliai dera minimalistinė estetika, architektūriniai sprendimai ir įkvėpimas iš japoniškos bei skandinaviškos kultūros.

Apie operą - poemą

Pirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967), pagal ją 1980-aisiais kompozitorius Bronius Kutavičius sukūrė neįprastą oratoriją, kaip pats įvardijo, garsų dramą, vėliau pavadintą opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“. Remdamasis šiais kūriniais, Jonas Vaitkus Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais pastatė spektaklį – nepamirštamą apeiginį, sakralinį reginį. 1990-aisiais buvo sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo politikos į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės, režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. „Lietuviška poezija, kuri yra kaip kokių actekų, yra absoliuti poezija, jokiu būdu ne proza. Viskas čia galima, visos fantazijos. Gyvuliai skraido arba paukščiai kalba, žydi gėlės ant jūrių – viskas susimaišę, bet visur nepaprastas grožis, taurus grožis, nepigus.„Strazdą“ sukūriau ir bandžiau atsiminti tuos vaizdus, tą kvapą ankstyvo pavasario. Išeini kovo mėnesį, jauti kvapą, o, pagalvoji, – strazdiškas. Čia ir paukščiai atskrenda, tas gyvas vaizdas – pempės, vieversiai – labiau veikdavo nei Bethoveno sonatos“, – B. Kutavičiaus mintys apie operos gimimą užfiksuotos „Literatūroje ir mene“ 1985 m. išspausdintame straipsnyje.

Kostiumai

Operos-poemos „ Strazdas – žalias paukštis “ kostiumus kuria kostiumų ir mados dizainerė Kristina Kruopienytė. „Kurdama kostiumus „Strazdui“ nesiejau veikėjų su konkrečiu laikotarpiu ar situacija. Labiau norėjau efekto non finito, kad žiūrovas pats sujungtų vaizdus ir garsus, pats pritaikytų laikmetį, nes spektaklio aktualijos yra amžinos. Čia man be galo buvo svarbus medžiagiškumas, ieškojau audinių nuo perregimų iki labai tankių, nuo lengvai krintančių iki standžių. Nesirinkau daug spalvų, bet žaidžiau su atspalviais. Labiausiai siekiau aiškaus ir neperkrauto vaizdo, palikdama erdvės kiekvieno žiūrovo vaizduotei.“ – sako dizainerė.

Scenografija

Operos – poemos „ Strazdas – žalias paukštis “  scenografiją kurė scenografas Arvydas Gudas. „Po kelių trumpų pokalbių telefonu su režisieriumi pradėjau klausytis Kutavičiaus kūrinio ir vizualiai dėlioti mintis, ieškoti aiškios formos ir simbolių, nors jie darbo procese dažnai kinta. Per kelis mėnesius tarsi susigyveni su kūriniu, įsijauti į jį ir tada atsiranda netikėtų sprendimų visuma, padedanti sukurti atmosferą. Gražiai bendradarbiavome su kostiumų dizainere Kristina Kruopienyte, tad manau, kad scenografija puikiai derės su kostiumais ir padės sukurti Jono Vaitkaus „Strazdą“ – vizualios poezijos kūrinį.“– Pasakojo scenografas.

SUARTĖJIMAS / ERDVIŲ ATSIDARYMAS / IŠLAUŽYTOS GIESMĖS

SUARTĖJIMAS / ERDVIŲ ATSIDARYMAS / IŠLAUŽYTOS GIESMĖS

SUARTĖJIMAS / ERDVIŲ ATSIDARYMAS / IŠLAUŽYTOS GIESMĖS

SUARTĖJIMAS / ERDVIŲ ATSIDARYMAS / IŠLAUŽYTOS GIESMĖS

SUARTĖJIMAS / ERDVIŲ ATSIDARYMAS / IŠLAUŽYTOS GIESMĖS

Vaidmenys ir atlikėjai

Moteris – paukštė

Gunta Gelgotė

Gunta Gelgotė – latvių sopranas, gyvenanti ir dainuojanti Lietuvoje. Savo gimtinėje yra sukūrusi nemažai vaidmenų Operos teatre, dažnai kviečiama koncertuoti su Latvijos orkestrais. Su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko K. Orffo kantatos „Carmina Burana“, G. Mahlerio Ketvirtosios simfonijos, F. Poulenco mišių „Gloria“ soprano partijas. Reguliariai rengia kamerinės muzikos programas, daug bendradarbiauja su šių dienų kompozitoriais, Guntai yra dedikuota nemažai kūrinių. Magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusi solistė – aktyvi Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvė. Nacionaliniame operos ir baleto teatre yra dainavusi Adelę J. Strausso „Šikšnosparnyje“, Sapnų mergaitę O. Narbutaitės operoje „Kornetas“, Kunigundą L. Bernsteino operetėje „Kandidas“, Vilniaus miesto operoje (Vilnius City Opera) sukūrė Papagenos (W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“) ir Sofi (J. Massenet „Verteris) vaidmenis.
Moteris – paukštė

Salomėja Petronytė

Salomėja Petronytė – Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje baigė dainavimo (prof. V. Noreikos kl.) bei chorinio dirigavimo specialybes. Šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kamerinio dainavimo magistrantūroje (prof. A. Januto kl.). Salomėja tobulinosi žymių atlikėjų ir pedagogų Barbro Marklund (Norvegija), Kristiano Attilos (Suomija), Lilijos Šukytės (Lilian Sukis; Lietuva, Vokietija), Edgaro Montvido meistriškumo kursuose. Pasirodė šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“, simfoninės muzikos konkurse ,,Future Symphony“, kuriame atliko I premiją laimėjusio olandų kompozitoriaus Jaspero de Bocko kūrinį vokalui ir orkestrui „Was auch geschieht?“; šį kūrinį 2023 m. balandį pakartojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirigentas Modestas Pitrėnas). Solistė koncertavo su Šv. Kristoforo kameriniu, Šiaulių miesto pučiamųjų orkestrais, šiuolaikinės muzikos ansambliu ,,Fluorescence“ ir kitais kolektyvais.
Strazdas

Raimundas Juzuitas

Raimundas Juzuitas – bosas-baritonas muzikos mokytis pradėjo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ mokykloje. Dainavimo studijas tęsė Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Vladimirą Prudnikovą. Ten įgijo atlikimo meno bakalauro ir magistro laipsnius. Pirmaisiais magistro studijų metais pagal „Erasmus“ programą stažavosi Valstybiniame Štutgarto muzikos ir scenos menų universitete. Tuo laikotarpiu Suomijoje, Helsinkio muzikos centre, dainavo Figaro partiją W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“. Debiutavo ir Lietuvoje – atliko Mefistofelio vaidmenį Baltijos kamerinio operos teatro pastatytoje Ch. Gounod operoje „Faustas“. Po studijų, 2013 metais, R. Juzuitis buvo pakviestas stažuotis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Dainavo Vilniaus miesto operos (Vilnius City Opera) spektakliuose, 2014 m. dalyvavo tarptautiniame jaunųjų dainininkų projekte Zalcburgo festivalyje. 2015 m. tapo tarptautinės Gerard’o Mortier operos studijos Zalcburgo valstybiniame teatre nariu. Nuo 2017 iki 2023 m. buvo to paties teatro ansamblio narys.
Strazdas

Arminas Skirvainis

Arminas Skirvainis – jaunas lietuvių operos solistas baritonas. 2022 metų vasarą dalyvaudamas tarptautinėje programoje „Opera Accelerator“, su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru parengė Džanio Skikio vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Džanis Skikis“. Nuo 2020 metų iš Panevėžio kilęs solistas dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, yra paruošęs daugiau kaip dešimt vaidmenų. 2021 metų vasarą Pažaislio festivalyje atliko boso partiją Franzo Schuberto mišiose Nr. 2 G-dur (griežė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus). Atlikėjo muzikinėje karjeroje svarbią vietą užima ir vokalinė kamerinė muzika, 2022 metų rudenį jis padainavo F. Schuberto vokalinį ciklą „Gražioji malūnininkė“. Atlikėjas nuolat gilina žinias meistriškumo kursuose, yra dirbęs su tokiais savo srities profesionalais, kaip Thomas Hampsonas, Carmen Santoro, Thomas E. Baueris ir kt.
Vargonų partija

Arsenijus Esaulkovas

Arsenijus Esaulkovas - baigė Uralo muzikos koledžą (Alos Šachnovskajos fortepijono klasę) ir Maskvos valstybinę Piotro Čaikovskio konservatoriją. Joje studijavo fortepijoną (prof. Eliso Virsaladzės klasėje), kamerinį ansamblį (prof. Dmitrijaus Galynino klasėje) ir koncertmeisterio specialybę (prof. Ninos Kulikovos klasėje). Taip pat mokėsi profesorių Maksimo Basoko ir Tatjanos Čudovos kompozicijos klasėje. Yra nacionalinių ir tarptautinių pianistų ir kompozitorių konkursų laureatas. Dirbo mokytoju ir koncertmeisteriu, rengė solinius koncertus. Baigė Uralo muzikos koledžą (Alos Šachnovskajos fortepijono klasę) ir Maskvos valstybinę Piotro Čaikovskio konservatoriją. Joje studijavo fortepijoną (prof. Eliso Virsaladzės klasėje), kamerinį ansamblį (prof. Dmitrijaus Galynino klasėje) ir koncertmeisterio specialybę (prof. Ninos Kulikovos klasėje). Taip pat mokėsi profesorių Maksimo Basoko ir Tatjanos Čudovos kompozicijos klasėje. Yra nacionalinių ir tarptautinių pianistų ir kompozitorių konkursų laureatas. Dirbo mokytoju ir koncertmeisteriu, rengė solinius koncertus. Šiuo metu dirba Panevėžio muzikiniame teatre, Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje ir Panevėžio muzikos mokykloje.
 

Bilietai jau prekyboje!

 

OPEROS GALA

Sezono atidarymo koncertas

 

ŠIKŠNOSPARNIS

Operetė

 

DEVYNBĖDŽIAI

Miuziklas