Libreto autoriai Victor Leon ir Leo Stein
Libretą vertė Vida Rekienė
Režisierius Nerijus Petrokas
Meno vadovas ir dirigentas Vidmantas Kapučinskas
Scenografijos ir kostiumų dailininkė Rita Kosmauskienė
Choreografas Aleksandras Jankauskas
Chormeisteris Algirdas Viesulas
Vaidmenys ir atlikėjai:
Kagleris – Arūnas Malikėnas
Grafas Cedlau – Edmundas Seilius
Grafienė Cedlau – Kristina Zmailaitė, Laima Česlauskaitė
Franciska Kaljari – Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė
Pepi Pleninger – Sandra Lebrikaitė, Justina Tomkutė
Jozefas – Deividas Norvilas, Osvaldas Petraška
Ministras pirmininkas – Ramūnas Urbietis, Rytis Janilionis
Grafas Bitkovskis – Petras Kežys
Ana – Vida Taurinskaitė-Rukšienė
Panevėžio muzikinio teatro orkestras, choras, baleto artistai
Po Napoleono karų, 1814-1815 metais į kongresą Vienoje susirinko valstybių vadovai, diplomatai, politikai, generolai, aukštuomenė iš 216 Europos šalių. Kongreso lozungas buvo „Mylėti, o ne kariauti“. Renginio dalyviams kiekvieną dieną buvo rengiami pokyliai, spektakliai bei medžioklės, dėl to jis pramintas „šokančiu kongresu“. Tuo metu Europos aukštuomenėje išpopuliarėjo valsas, o greito tempo valso atmaina Schnell-Walzer, kuris pirmą kartą šoktas viešai 1815 metais viename iš Vienos Kongreso pokylių, imtas vadinti „Vienos valsu“.
Žinoma, per tokį ilgą bendravimo laikotarpį kongreso dalyviai neišvengė ir painių meilės nuotykių, kuriuos kartais lydėjo gana juokingos bei kurioziškos situacijos… Valsas, iki to laiko laikytas prastuomenės šokiu, šiame pasaulio tautų susitikime tampa bendravimo priemone, o mūsų muzikiniame spektaklyje – estetine jungtimi, pagrindiniu ritmu. Valsų karalius Johanas Štrausas niekada nekūrė operetės „Vienos kraujas“, šį muzikinį spektaklį iš kompozitoriaus gražiausių kūrinių sukomponavo kiti autoriai, o rampos šviesą jis išvydo jau po J. Štrauso mirties.
Trukmė 2,5 val.
