Vieną dieną į savo naujus namus įsikrausčiusi Rūta (Ineta Stasiulytė) susiduria su nepaaiškinama situacija – besitvarkant naujuose namuose, ji išgirsta kaip kažkas atsirakina duris. Pasirodo, tai Tomas (Nerijus Gadliauskas), kuris įsitikinęs, kad šie namai priklauso jam.
„Garsai gimtajam miestui“ – koncertų ciklas, kuriame pristatoma iš Panevėžio kilusių įvairių kartų ir sričių muzikų kūryba. Dalis jų šiandien gyvena ir kuria kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, todėl šis ciklas – išskirtinė galimybė juos išgirsti Panevėžyje.
Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos, šokio, folkloro elementais, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę.
Spalio 3 d. 18 val. kviečiame į jaukų ir prasmingą vakarą Panevėžio muzikiniame teatre, skirtą vienam ryškiausių Lietuvos poetų – Justinui Marcinkevičiui. Koncerte skambės pagal jo eiles sukurtos dainos – tiek gerai pažįstamos ir publikos pamėgtos, tiek rečiau girdimos ar visai naujos, sukurtos kompozitorių Galinos Savinienės, Giedriaus Kuprevičiaus, Benjamino Gorbulskio, Gintauto Tautkaus, Laimio Vilkončiaus ir kitų autorių.
ĮProgramoje susitiks soul, gospel ir publikai pažįstamos populiariosios muzikos interpretacijos – nuo jautrių baladžių iki balsą, salę ir publiką pakeliančių kulminacijų.
Tai ne tradicinis choro vakaras. Tai gyvas Londono soul ir gospel muzikos patyrimas vienoje gražiausių Panevėžio koncertinių erdvių.
Vienas balsas. Vienas fortepijonas. Panevėžio muzikinio teatro akustika.
Gandais ir mistika apipinta Marijos Egiptietės istorija - tai taškas, nuo kurio atsispiria spektaklio kūrėjai. Ši savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi, vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės.
„Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ – tai istorija apie tai, kaip du vyrai ir viena moteris, nežinodami ką daryti su savo gyvenimu, kaip kovoti su absoliučia vienatve ir beprasmybe, leidžiasi į drąsią ir tragikomišką kelionę po susipainiojusių santykių pasaulį. Jie bando rasti išeitį iš situacijos, kurioje normalūs komunikavimo būdai nebeveikia. Tam, kad išsivaduotų iš vienatvės ir saviapgaulės, pjesės herojai mėgina ištrūkti iš laiko spąstų, pabėgti tiek nuo būties, tiek nuo savęs.
Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos, šokio, folkloro elementais, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę.
Kas gyvena Kriaušelių kaime? Ar esate matę filosofuojantį slieką su berete? O kriaušeles, kurios leidžiasi į nuotykius? O gal kada nors sutikote pelėdą, kuri viską žino geriau už internetą?
Jei ne – metas keliauti į Kriaušelių sodą. Čia gyvena Vilė ir Bilė, kunigaikštis Kęstutis, gudrusis šeškas Marusius, išmintingoji pelėda Morta, Dievo karvytė Bzitutė ir daugybė kitų nepaprastų personažų, kuriuos į sceną pakvies muzika, vaizduotė ir žaidimas.
„Garsai gimtajam miestui“ – koncertų ciklas, kuriame pristatoma iš Panevėžio kilusių įvairių kartų ir sričių muzikų kūryba. Dalis jų šiandien gyvena ir kuria kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, todėl šis ciklas – išskirtinė galimybė juos išgirsti Panevėžyje.
2026 m., minint Panevėžio vyskupijos šimtmetį, Panevėžio muzikinis teatras rengia metus truksiantį sakralinės muzikos valandų ciklą. Jį sudarys dešimt koncertų – nuo Gavėnios apmąstymų iki Kalėdų šviesos.
Šis ciklas ne tik pagerbia vyskupijos istoriją ir dvasingumo tradiciją, bet ir pristato Lietuvos bei užsienio atlikėjus, puoselėjančius sakralinės muzikos meną.
Kviečiame dalyvius ir žiūrovus – Elenos Mezginaitės XV Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio-konkurso „Mano senas drauge“ konkursinis ir laureatų koncertai
„Devynbėdžiuose“ pasakojama apie ramiai ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą.
2026 m., minint Panevėžio vyskupijos šimtmetį, Panevėžio muzikinis teatras rengia metus truksiantį sakralinės muzikos valandų ciklą. Jį sudarys dešimt koncertų – nuo Gavėnios apmąstymų iki Kalėdų šviesos.
Šis ciklas ne tik pagerbia vyskupijos istoriją ir dvasingumo tradiciją, bet ir pristato Lietuvos bei užsienio atlikėjus, puoselėjančius sakralinės muzikos meną.
„Devynbėdžiuose“ pasakojama apie ramiai ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą.
Būtini slapukai užtikrina svetainės ir jos apsaugos veikimą. Tik jums leidus naudosime analitiką, pasirenkamas funkcijas ar išorinį vaizdo turinį. Pasirinkimą bet kada pakeisite kairiajame apatiniame kampe.
Pasirinkite, kokius nebūtinus duomenis galime naudoti. Išjungtos kategorijos lieka užblokuotos.
Būtini
Svetainės saugumui, sutikimo įsiminimui ir jūsų aiškiai pasirinktoms paslaugoms.
Visada aktyvūs
Naudojami slapukai ir paslaugos
pmt_consent, wp_consent_* – jūsų pasirinkimui įsiminti (180 dienų). „WordPress“ ir „Wordfence“ techniniai slapukai naudojami tik prisijungimui ir apsaugai.
Funkciniai
Pasirenkamos trečiųjų šalių funkcijos, pvz., „UserWay“ prieinamumo valdiklis ar žemėlapiai.
Kas įkeliama
„UserWay“, „MailerLite“ naujienlaiškio forma ir išoriniai žemėlapiai įkeliami tik leidus šią kategoriją. „MailerLite“ iššokantys langai nenaudojami. Teikėjų techninių slapukų pavadinimai gali kisti.
Analitiniai
Anonimizuotai suprasti lankomumą ir tobulinti svetainę naudojant „Google Analytics“.
Naudojami slapukai
_ga, _ga_* – lankomumo statistikai (iki 2 metų). Kol neleidote, „Google“ analitikos kodas apskritai neįkeliamas.
Rinkodaros ir išorinis turinys
„YouTube“, „Vimeo“ ar socialinių tinklų turiniui. Šie teikėjai gali kurti lankytojo profilį.
Kas įkeliama
Įterpti vaizdo įrašai ir socialinių tinklų elementai lieka užblokuoti, kol neleidžiate šios kategorijos.
Čia trumpai pateikiama svarbiausia informacija. Išsami ir nuolat pasiekiama politika skelbiama atskirame puslapyje.
Kas tvarko duomenis
Duomenų valdytojas – Panevėžio muzikinis teatras, Nepriklausomybės a. 8, LT-35101 Panevėžys. Privatumo klausimais: [email protected].
Kada gauname duomenis
Kai savanoriškai pildote kontaktų ar naujienlaiškio formą.
Kai leidžiate analitinius, funkcinius ar išorinio turinio slapukus.
Kai techniniai žurnalai būtini svetainės saugumui ir veikimui.
Jūsų pasirinkimas
Nebūtinos paslaugos neįkeliamos be leidimo. Sutikimą galite bet kada pakeisti, o naujienlaiškio atsisakyti kiekviename gautame laiške.
Jūsų teisės
Galite prašyti susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ar ištrinti, apriboti tvarkymą, nesutikti, atšaukti sutikimą ir, kai taikoma, gauti duomenis perkeliamu formatu. Taip pat galite pateikti skundą VDAI.