Kultinio spektaklio „Pabaisų nebus“ aktorė Violeta Mičiulienė pristato naują monospektaklį „Bėgantis aštuonkojis“.
Šis spektaklis – apie jausmą, kad gyvenime net būdamas vienas, nesi vienišas. Apie supratimą, jog viskas, kas su tavimi vyksta, yra gerai, nors kitiems taip ir neatrodo. Apie norą nebemeluoti sau, nei kitiems. Apie troškimą sužinoti, iš kur tu toks atėjai?
„Šikšnosparnis“ – subtili socialinė komedija, kupina meistriškai sukurtų personažų, lengvos ironijos ir žaismingų situacijų, atskleidžiančių žmogaus silpnybes. Veiksmas sukasi aplink pagrindinį veikėją Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasuka į prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas veikėjus į apgaulių, maskavimosi ir keršto pinkles.
„Šikšnosparnis“ – subtili socialinė komedija, kupina meistriškai sukurtų personažų, lengvos ironijos ir žaismingų situacijų, atskleidžiančių žmogaus silpnybes. Veiksmas sukasi aplink pagrindinį veikėją Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasuka į prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas veikėjus į apgaulių, maskavimosi ir keršto pinkles.
Vieną dieną į savo naujus namus įsikrausčiusi Rūta (Ineta Stasiulytė) susiduria su nepaaiškinama situacija – besitvarkant naujuose namuose, ji išgirsta kaip kažkas atsirakina duris. Pasirodo, tai Tomas (Nerijus Gadliauskas), kuris įsitikinęs, kad šie namai priklauso jam.
„Garsai gimtajam miestui“ – koncertų ciklas, kuriame pristatoma iš Panevėžio kilusių įvairių kartų ir sričių muzikų kūryba. Dalis jų šiandien gyvena ir kuria kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, todėl šis ciklas – išskirtinė galimybė juos išgirsti Panevėžyje.
Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos, šokio, folkloro elementais, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę.
Spalio 3 d. 18 val. kviečiame į jaukų ir prasmingą vakarą Panevėžio muzikiniame teatre, skirtą vienam ryškiausių Lietuvos poetų – Justinui Marcinkevičiui. Koncerte skambės pagal jo eiles sukurtos dainos – tiek gerai pažįstamos ir publikos pamėgtos, tiek rečiau girdimos ar visai naujos, sukurtos kompozitorių Galinos Savinienės, Giedriaus Kuprevičiaus, Benjamino Gorbulskio, Gintauto Tautkaus, Laimio Vilkončiaus ir kitų autorių.
ĮProgramoje susitiks soul, gospel ir publikai pažįstamos populiariosios muzikos interpretacijos – nuo jautrių baladžių iki balsą, salę ir publiką pakeliančių kulminacijų.
Tai ne tradicinis choro vakaras. Tai gyvas Londono soul ir gospel muzikos patyrimas vienoje gražiausių Panevėžio koncertinių erdvių.
Vienas balsas. Vienas fortepijonas. Panevėžio muzikinio teatro akustika.
Gandais ir mistika apipinta Marijos Egiptietės istorija - tai taškas, nuo kurio atsispiria spektaklio kūrėjai. Ši savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi, vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės.
„Garsai gimtajam miestui“ – koncertų ciklas, kuriame pristatoma iš Panevėžio kilusių įvairių kartų ir sričių muzikų kūryba. Dalis jų šiandien gyvena ir kuria kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, todėl šis ciklas – išskirtinė galimybė juos išgirsti Panevėžyje.
„Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ – tai istorija apie tai, kaip du vyrai ir viena moteris, nežinodami ką daryti su savo gyvenimu, kaip kovoti su absoliučia vienatve ir beprasmybe, leidžiasi į drąsią ir tragikomišką kelionę po susipainiojusių santykių pasaulį. Jie bando rasti išeitį iš situacijos, kurioje normalūs komunikavimo būdai nebeveikia. Tam, kad išsivaduotų iš vienatvės ir saviapgaulės, pjesės herojai mėgina ištrūkti iš laiko spąstų, pabėgti tiek nuo būties, tiek nuo savęs.
Teatro scenoje skambės aistra, meilė, viltis, visos gyvenimo spalvos ir ištraukos iš „Don Carlos“, „La forza del destino“, „Macbeth“, „Lohengrin“, „Tannhäuser”, „Die Walküre”.
Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos, šokio, folkloro elementais, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę.
Kas gyvena Kriaušelių kaime? Ar esate matę filosofuojantį slieką su berete? O kriaušeles, kurios leidžiasi į nuotykius? O gal kada nors sutikote pelėdą, kuri viską žino geriau už internetą?
Jei ne – metas keliauti į Kriaušelių sodą. Čia gyvena Vilė ir Bilė, kunigaikštis Kęstutis, gudrusis šeškas Marusius, išmintingoji pelėda Morta, Dievo karvytė Bzitutė ir daugybė kitų nepaprastų personažų, kuriuos į sceną pakvies muzika, vaizduotė ir žaidimas.
„Garsai gimtajam miestui“ – koncertų ciklas, kuriame pristatoma iš Panevėžio kilusių įvairių kartų ir sričių muzikų kūryba. Dalis jų šiandien gyvena ir kuria kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, todėl šis ciklas – išskirtinė galimybė juos išgirsti Panevėžyje.
2026 m., minint Panevėžio vyskupijos šimtmetį, Panevėžio muzikinis teatras rengia metus truksiantį sakralinės muzikos valandų ciklą. Jį sudarys dešimt koncertų – nuo Gavėnios apmąstymų iki Kalėdų šviesos.
Šis ciklas ne tik pagerbia vyskupijos istoriją ir dvasingumo tradiciją, bet ir pristato Lietuvos bei užsienio atlikėjus, puoselėjančius sakralinės muzikos meną.
Kviečiame dalyvius ir žiūrovus – Elenos Mezginaitės XV Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio-konkurso „Mano senas drauge“ konkursinis ir laureatų koncertai
„Devynbėdžiuose“ pasakojama apie ramiai ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą.
2026 m., minint Panevėžio vyskupijos šimtmetį, Panevėžio muzikinis teatras rengia metus truksiantį sakralinės muzikos valandų ciklą. Jį sudarys dešimt koncertų – nuo Gavėnios apmąstymų iki Kalėdų šviesos.
Šis ciklas ne tik pagerbia vyskupijos istoriją ir dvasingumo tradiciją, bet ir pristato Lietuvos bei užsienio atlikėjus, puoselėjančius sakralinės muzikos meną.
„Devynbėdžiuose“ pasakojama apie ramiai ir laimingai gyvenantį mistinį lietuvišką kaimą, kol į jį neužklysta neįprastas „svečias“ – bulius Klemensas. Netikėtai įsiplieskia konfliktai, išryškėja skirtingi požiūriai, lemiantys žmogaus ir bendruomenės santykius, vertybių susidūrimą.
Opera šeimai ŽAISKIME OPERĄ! MAŽASIS KAMINKRĖTYS Opera pagal Benjamin Britten kūrinį „Let‘s Make an Opera! The Little Sweep“ Libreto autorius Eric Crozier KŪRYBINĖ KOMANDA Režisierė Agnė Sunklodaitė Muzikos vadovas ir...
Opera šeimai ŽAISKIME OPERĄ! MAŽASIS KAMINKRĖTYS Opera pagal Benjamin Britten kūrinį „Let‘s Make an Opera! The Little Sweep“ Libreto autorius Eric Crozier KŪRYBINĖ KOMANDA Režisierė Agnė Sunklodaitė Muzikos vadovas ir...
Klasikinio lietuviško spektaklio siužetą režisierius Nerijaus Petroko atgaivino melodijomis, specialiai aranžuotomis žinomo TV projektų dirigento Vytauto Lukočiaus. Patrauklų kūrybinį sumanymą Lietuvos salėse įgyvendina scenos vijurkas Deivis Norvilas, žavingoji Sandra Lebrikaitė ir Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ artistai.
Vytautas Klova. „Vestuvinės dainos“ atrandant iš naujo Atlikėjai Tadas Girininkas – bosas Evelina Pilipavičiūtė – fortepijonas Data 2026 m. lapkričio 11 d. Vieta Panevėžio muzikinis teatras Skiriama Vytauto Klovos 100-osioms...
Geros darbo dienos, ar tai įmanoma? Juk dauguma darbo dienos pradžioje pradeda laukti jos pabaigos, nes darbas tai ne pramoga, o pinigų uždirbimo vieta. Ar galėtų būti kitaip?
Éric - Emmanuel Shmitt
„SMULKŪS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI”
Meilės detektyvas
Žilis atsibunda ligoninėje su sutvarstyta galva ir amnezija. Į palatą atėjusi graži moteris tvirtina, kad ji - Liza - jo žmona, o Žilis - jos vyras.
Įvykiams vystantis absurdiškų situacijų ir netikėtų įvykių fone, šis spektaklis tampa pašėlusia kelione per santykius, žmonių ego ir pastangas išvengti – o gal net iš naujo atrasti – meilę. Kas laimės šį meilės žaidimą? Apgaulė, kerštas ar tikrosios vertybės? O gal draugystė?
„Visos eros“ – tai muzikinė kelionė nuo klasikos iki tango ir džiazo, kurioje akordeonas atsiskleidžia netikėtais ir spalvingais pavidalais. Vieną akimirką jis skamba tarsi vargonai, kitą – alsuoja aistringu tango, o netrukus pasineria į laisvą džiazo improvizaciją. Šį skambesį papildo paties Vytenio balsas, suteikiantis programai dar daugiau spalvų, intymumo ir emocijos.
Psichologė Ela nusižengdama savo taisyklėms po darbo priima klientą, pagrasinusį, kad be skubios psichologo pagalbos atsitiks kažkas nepataisomo.
Atvykėlis prisistato ...Dievu.- Cha cha cha! Kas gi atsitiko, kad net Dievui reikia pagalbos?!
Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos, šokio, folkloro elementais, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę.
„Baltijos spalvos, pietų ritmai“ tai spalvinga ir virtuoziška muzikinė kelionė, kurioje susitinka skirtingos muzikinės tradicijos – nuo temperamentingo tango ir ispaniškų ritmų iki subtilių Baltijos kraštų melodijų. Ši originali muzikos pynė puikiai atskleidžia plačias gitarų kvarteto išraiškos galimybes.
2026 m., minint Panevėžio vyskupijos šimtmetį, Panevėžio muzikinis teatras rengia metus truksiantį sakralinės muzikos valandų ciklą. Jį sudarys dešimt koncertų – nuo Gavėnios apmąstymų iki Kalėdų šviesos.
Šis ciklas ne tik pagerbia vyskupijos istoriją ir dvasingumo tradiciją, bet ir pristato Lietuvos bei užsienio atlikėjus, puoselėjančius sakralinės muzikos meną.
Šis koncertas – tai originalus vieno brandžiausių ir unikaliausių vokalinių ciklų Lied žanro istorijoje pristatymas publikai, kuriame dainos susilieja su siužetą atskleidžiančia pasaka apie Provanso grafo Peterio ir gražiosios Neapolio princesės Magelonės meilės istoriją.
Po ilgos pertraukos į teatro scena sugrįžta aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius. Kaip pats sako, jis sugrįžta kaip „sėkmės dueto“ dalis – Mantas atliks pagrindinį vaidmenį aktoriaus, režisieriaus ir ilgamečio bičiulio Dainiaus Kazlausko muzikiniame spektaklyje „Dviese ant stogo“.
Nuostabiausios Stasio Šimkaus dainos skambės naujai kartu su simfoniniu orkestru!
„Clara“ – muzikos ir teatro žanrus apjungiantis spektaklis-koncertas, pasakojantis žinomos vokiečių kompozitorės ir pianistės Claros Schumann (1819–1896) gyvenimo istoriją.
· Pirmadienis: Nedirba
· Antradienis – Penktadienis:
14:00 – 18:00
· Šeštadienis ir Sekmadienis:
2 valandos prieš kiekvieną renginį
· Apie
· Repertuaras
· Naujienos
· Karjera
· Bilietai
· Teatro taisyklės
· Prieinamumo deklaracija
· Bilietų Kasa: +370 45 58 46 75
· Informacija: +370 45 58 46 72
· Salės Nuoma: +370 45 58 46 72
· Adresas: Nepriklausomybės Aikštė 8
· Visi kontaktai
· Spauskite/skenuokite ir žiūrėkite!
Bilietai parduodami
1993-2026 © Visos teisės saugomos · Privatumo politika
Pasirinkite, kokius nebūtinus duomenis galime naudoti. Išjungtos kategorijos lieka užblokuotos.
Svetainės saugumui, sutikimo įsiminimui ir jūsų aiškiai pasirinktoms paslaugoms.
Pasirenkamos trečiųjų šalių funkcijos, pvz., „UserWay“ prieinamumo valdiklis ar žemėlapiai.
Anonimizuotai suprasti lankomumą ir tobulinti svetainę naudojant „Google Analytics“.
„YouTube“, „Vimeo“ ar socialinių tinklų turiniui. Šie teikėjai gali kurti lankytojo profilį.
Čia trumpai pateikiama svarbiausia informacija. Išsami ir nuolat pasiekiama politika skelbiama atskirame puslapyje.
Duomenų valdytojas – Panevėžio muzikinis teatras, Nepriklausomybės a. 8, LT-35101 Panevėžys. Privatumo klausimais: [email protected].
Nebūtinos paslaugos neįkeliamos be leidimo. Sutikimą galite bet kada pakeisti, o naujienlaiškio atsisakyti kiekviename gautame laiške.
Galite prašyti susipažinti su duomenimis, juos ištaisyti ar ištrinti, apriboti tvarkymą, nesutikti, atšaukti sutikimą ir, kai taikoma, gauti duomenis perkeliamu formatu. Taip pat galite pateikti skundą VDAI.
