Opera-monodrama ŽMOGAUS BALSAS
Spalio 5 d. šeštadienis, 18 val.
Francis Poulenc opera-monodrama ŽMOGAUS BALSAS pagal Jean Cocteau pjesę
Kūrybinė grupė:
Režisierius, scenografas, kostiumų dizaineris MADIS NURMS
Muzikos vadovas ir dirigentas ERKI PEHK
Šviesų dailininkas ANTON KULAGIN
Vaidmenys ir atlikėjai:
Moteris – JOMANTĖ ŠLEŽAITĖ
Panevėžio muzikinio teatro orkestras (vadovas E. Pehk ir M. Bražas)
Dirigentas ERKI PEHK
Opera pastatyta lietuvių kalba
Premjeros partneris – Panevėžio visuomenės sveikatos biuras
Po spektaklio vyks diskusija MENAS KAIP GYVENIMAS IR TERAPIJA su psichoterapeutu dr. Juliumi Neverausku
1958 m. gimusi opera – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena sielvartą, pyktį, pavydą, gęstančias viltis, savižudybės grėsmę.
Koks paradoksas: tokią tragediją sukūrė kompozitorius, garsėjęs linksmu būdu ir geru humoro jausmu. Iš pradžių viskas ir buvo sumanyta kaip pokštas. Kartą F. Poulencui su draugu lankantis Milano operoje viena solistė scenoje sukėlė konfliktą. Bičiulis juokais pasiūlė kompozitoriui parašyti monodramą, kurioje tą vakarą matyta atlikėja galėtų pasirodyti ir sulaukti ovacijų be reikalo nešėldama. Nepaisant linksmų „Žmogaus balso“ sukūrimo paskatų, vis dėlto teigiama, kad būtent ši opera labiausiai atspindi tikrąją veržlaus, novatoriško autoriaus asmenybės tamsiąją pusę.
Garsioji opera „Žmogaus balsas“ ne kartą rodyta Lietuvoje. Ypač sėkmingas buvo TV filmas (1978, rež. J. Janulevičiūtė) su nepamirštama mūsų primadona Giedre Kaukaite.
Panevėžio muzikinio teatro scenoje iki valandos trunkantį operos spektaklį lietuvių kalba rengia tarptautinė profesionalų komanda iš Estijos. Muzikos vadovą, talentingąjį Panevėžio muzikinio teatro dirigentą Erki Pehką Panevėžio publika jau puikiai pažįsta. Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas Madis Nurmsas savo gimtinėje – garsus menininkas, kurio darbai puošia operas, spektaklius, baleto pasirodymus ir kitus meninius projektus Estijoje bei užsienio šalyse. Šviesų dailininkas Antonas Kulaginas garsėja gebėjimu panaudoti šviesos technologijas kuriant įspūdingas vizualines patirtis žiūrovams.
Panevėžiui pristatomos operos pastatymo idėja yra labai įdomi. Kalėjimą primenantis, klaustrofobija dvelkiantis kambarys, kuriame tik pagrindinė veikėja ir vienintelis jos pašnekovas – telefonas, pabrėžia vienatvės, izoliacijos jausmus. Tačiau viską stebint kyla mintys: ar tai tikras kalėjimas, ar tiesiog dvasinė nelaisvė. J. Cocteau ir F. Pulencas pateikė nuostabų galvosūkį, o žiūrovo užduotis – rasti vilties blyksnį niūrioje Moters istorijoje.
Įdomu tai, kad „Žmogaus balsas“ dažniausiai atliekamas su fortepijonu. Tačiau Panevėžio publika galės mėgautis originalia versija su orkestru.
Muzikinio teatro dirigentas E.Pehkas neslepia: Poulenco monodrama – nemažas iššūkis jam ir orkestrui, nes čia muzika yra lygiavertė solistės partnerė, jai skirtas ne tik akompanimento vaidmuo. Orkestras kuria veiksmo nuotaiką ir tarsi palaiko pokalbį su pagrindine veikėja.
Neeilinio vokalinio ir vaidybinio talento reikalaujantis vaidmuo monooperoje „Žmogaus balsas“ – daugelio solisčių svajonė. Panevėžyje jam ryžosi vienos perspektyviausių Lietuvos jaunosios kartos operos solisčių Jomantė Šležaitė ir Monika Pleškytė. Šios dainininkės laukiamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių scenose, jos yra pelniusios nemažai muzikinių apdovanojimų ir nominacijų.
Po operos-monodramos „Žmogaus balsas“ spektaklių žiūrovai kviečiami į antrąją vakaro dalį „Menas kaip gyvenimas ir terapija“, kurios metu žymus psichoterapeutas Dr. Julius Neverauskas kartu su kitais pokalbio dalyviais ir auditorija svarstys, ką tai, ką matome scenoje, kalba apie mūsų gyvenimus ir kaip tai gali juos keisti.
Dr. Julius Neverauskas yra medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.