Oskaro Koršunovo teatras

Scenoje pirmą kartą visos kartu – talentingos ir pripažintos Lietuvos teatro aktorės – Nelė Savičenko, Rasa Samuolytė, Viktorija Kuodytė, Aldona Vilutytė, Oneida Kunsunga, Severina Špakovska, Vilma Raubaitė ir Gintarė Latvėnaitė. Skirtingų teatrinių mokyklų atstovės, režisuojamos Kirilo Glušajevo, pasakoja apie uždarą, moterų gyvenimą ligoninės koridoriuose, į kurį galima patekti ne kiekvienam, bet patekus – norisi ir verkti, ir juoktis iki ašarų.

Bertoldo Brechto pjesė – tai trumpa groteskiška istorija, kurioje absoliučiai viskas yra perkrauta, sugadinta ir sugriauta: tiek baldai, tiek žmonės, tiek jų santykiai. Ir viso to atomazga įvyksta vestuvių puotos metu.
„Bertoldo Brechto „Miesčioniškos vestuvės“ (toks yra tikrasis pjesės pavadinimas) kalba apie visuomenės moralinį dviveidiškumą. Iš esmės, viskas sukasi apie paaiškėjusį ikivestuvinį nuotakos skaistybės praradimą. Spektaklyje kalbame plačiau. Ne tik apie dviveidišką moralę ir skaistybę, bet ir apie papročių suirimą, absurdišką deformaciją to, kas kadaise buvo labiausiai sakralūs dalykai žmogaus egzistencijoje: vestuvės, laidotuvės, kosmogoninio ciklo pajautos ir šventimo tradicijos.

„Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ – tai istorija apie tai, kaip du vyrai ir viena moteris, nežinodami ką daryti su savo gyvenimu, kaip kovoti su absoliučia vienatve ir beprasmybe, leidžiasi į drąsią ir tragikomišką kelionę po susipainiojusių santykių pasaulį. Jie bando rasti išeitį iš situacijos, kurioje normalūs komunikavimo būdai nebeveikia. Tam, kad išsivaduotų iš vienatvės ir saviapgaulės, pjesės herojai mėgina ištrūkti iš laiko spąstų, pabėgti tiek nuo būties, tiek nuo savęs.