Johann Strauss operetė
Operetė ŠIKŠNOSPARNIS
Žaisminga Vienos komedija apie apgaules ir tapatybių žaidimus.
Šikšnosparnis
Tai subtili socialinė komedija, kupina meistriškai sukurtų personažų, lengvos ironijos ir žaismingų situacijų, atskleidžiančių žmogaus silpnybes. Veiksmas sukasi aplink pagrindinį veikėją Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasuka į prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas veikėjus į apgaulių, maskavimosi ir keršto pinkles.
Johann Strauss
Karl Haffner, Richard Genée
3 veiksmų operetė „Šikšnosparnis“
Atliekama lietuvių kalba (vertė – Antanas Drilinga)
Režisierė Jūratė Sodytė
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Kostiumų dailininkė Marija Petraitytė
Scenografė Andrėja Puskunigytė
Šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas
Apie operetę skaičiais
Kūrybinė grupė
Kūrybinę komandą sudaro patyrę menininkai: spektaklio režisierė – tarptautinę patirtį sukaupusi judesio ir operos režisierė Jūratė Sodytė, scenografė – Andrėja Puskunigytė, kostiumų dailininkė – sparčiai kylanti jaunosios kartos menininkė Marija Petraitytė. Muzikos vadovas ir dirigentas – žymus Lietuvos dirigentas Martynas Staškus.

Nuo 2003 m. J. Sodytė yra LNOBT choreografė, režisierė ir operos režisierių asistentė – pastarajame amplua jai teko bendradarbiauti su tokiais žymiais kūrėjais kaip Eimuntas Nekrošius, Anthony Minghella, Carolyn Choa, Robertas Wilsonas, Günteris Krämeris, Grahamas Vickas, Emilio Sagi, Davidas Aldenas, Vasilijus Barchatovas, Jeanas-Claude’as Berutti, Andrea de Rosa, Oskaras Koršunovas ir daugybė kitų. Kaip operos režisierė ir asistentė dirbo LNOBT, Izraelio operoje, Guangdžou operoje (Kinija), San Lorenzo de El Escorial (Ispanija), Teatro Petruzzelli, Teatro Lirico di Cagliari (Italija), Michailovskio teatre (Rusija), kaip režisierė ir choreografė – Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Kaip choreografė bendradarbiavo su garsiais šokio kūrėjais Vladimiru Vasiljevu, Andrejumi Melanjinu, Arthuru Pita, Johnu Rossu, Monika Wiesler, Krzysztofu Pastoru, Angelo Smimmo ir kt.
J. Sodytė aktyviai reiškiasi ir akademinėje srityje. 2006–2016 m. ji buvo Vilniaus kolegijos Šokio pedagogikos ir scenos menų departamento vadovė bei muzikinio teatro studijų programos kuratorė. Nuo 2016 m. yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos studijos docentė, režisierė. J. Sodytė dažnai kviečiama teisėjauti įvairiuose šokio projektuose: Šok su manimi, Tu gali šokti, Šok!, Kadagys, Dance Revoliution ir t. t.
LNOBT pastatė operą vaikams Zuikis Puikis (2015) ir ispanišką operetę Sarsuela (2021), buvo operos vaikams Alisa stebuklų šalyje (2021) choreografė. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatė G. Donizetti operą Pulko duktė (2021). LNOBT sukūrė šokio pasaką vaikams ,,Mergaitės Marijos istorija” (2022) bei edukacinę muzikinę istoriją ,,Teatras suburia draugus” (2024).

1993 m. Vilniaus mokytojų namuose įkūrė kamerinį chorą “Salutaris”. Su šiuo kolektyvu pelnė ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose chorų konkursuose.
1992-1998 m. dirbo LMTA Kauno fakultete, vėliau Vilniuje (nuo 2024 m. – profesorius).
2001 m. įkūrė ir nuo pat įkūrimo vadovauja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoniniam orkestrui, šioje mokykloje dėsto orkestrinį dirigavimą. Nuo 2013 m. taip pat vadovauja LMTA simfonimiam orkestrui.
LNOBT dirba nuo 1995 metų. 1997–1998 m. buvo jo vyriausiasis dirigentas, 2005-2008 m. – muzikos vadovas.
Maestro repertuare – per 40 spektaklių, operų, operečių ir baletų. M. Staškus parengė keleto nacionalinių veikalų – B. Kutavičiaus Lokio (šios operos CD įrašą 2002 m. išleido suomių firma Ondine), Ignis et fides ir M. Urbaičio Acid City – pasaulines premjeras. Taip pat yra nuolat kviečiamas diriguoti į Klaipėdos Valstybinį muzikinį teatrą, čia parengė eilę premjerų. Diriguota nemažai koncertinių programų su Lietuvos Valstybiniu ir Lietuvos Nacionaliniu simfoniniais, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno VDU ir Lietuvos kameriniais orkestrais, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Kremerata Baltica, Šiaurės Baltijos šalių jaunimo kameriniu, Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu, Ankaros simfoniniu, Kosta Rikos Nacionalinio universiteto orkestru, Sankt Peterburgo muzikos akademijos operos orkestrais ir kt.
2019 m. dirigentas apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu Nešk savo šviesą ir tikėk.
2025 m. suteikta Lietuvos vyriausybinė kultūros ir meno premija.

Nuo 2022 m. M. Petraitytė vadovauja savo vardo studijai, kur vysto autorines kolekcijas ir kuria išskirtinius drabužius pagal individualius užsakymus

Scenografė yra sukūrusi scenovaizdžius spektakliams ir operoms Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Menų spaustuvėje bei kitose meno institucijose Lietuvoje ir užsienyje. Be teatro, ji aktyviai dirba kine, reklamoje ir muzikiniuose projektuose – kuria dailę trumpametražiams filmams, muzikiniams klipams, fotosesijoms.
Kostiumai
Scenografija
Siužetas
I veiksmas
Ponas Aizenšteinas ruošiasi sėsti į kalėjimą už nedidelį nusikaltimą, tačiau jo draugas Falkė įkalba pirmiausia apsilankyti kaukių baliuje pas kunigaikštienę Orlovską. Tuo metu Aizenšteino žmona Rozalinda sulaukia netikėto buvusio mylimojo Alfredo vizito – šis dėl tam tikrų aplinkybių yra palaikomas jos vyru ir išvedamas į kalėjimą.
II veiksmas
Prabangiame kunigaikštienės Orlovskos baliuje susitinka įvairiausi svečiai, pasivadinę išgalvotais vardais. Tarp jų – ir Aizenšteinas, ir Rozalinda. Baliuje netrūksta painiavos, flirto, melo ir linksmybių. Niekas nežino, kas yra kas – tai Falkės sumanyto keršto plano dalis, norint pamokyti Aizenšteiną už praeities pokštą.
III veiksmas
Veiksmas persikelia į kalėjimą. Painiava toliau rutuliojasi: Aizenšteinas bando išsiaiškinti, kas apsimetė juo, o Rozalinda atskleidžia savo tapatybę. Galų gale visi nesusipratimai išaiškėja, kerštas įvyksta be nuoskaudų, ir visi susitaiko – kaip dera operetei – su šypsena ir šampanu.
Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis
Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis
Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis
Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis
Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis
Falkė – Arminas Skirvainis
Operetėje „Šikšnosparnis“ daktaras Falkė – ne šiaip sau antraplanis veikėjas, o tikras intrigos meistras ir vakarėlių strategas. Falkė sumaniai suplanuoja rafinuotą keršto operaciją, kuri virsta kostiumų baliumi su melais, flirtu ir visišku tapatybių chaosu. Sakyti, kad Falkė yra tik intrigos variklis būtų per menka – jis visos operetės vairuotojas. Be jo nebūtų nei komiško apsimetinėjimo, nei absurdiškų situacijų.
Adelė – Gabija Žvinklytė
Adelė – gudri ir žaisminga kambarinė, kurios aštrus protas ir išradingumas ne tik praturtina operetę, bet ir įneša daug juoko bei gyvumo.
Tai vaidmuo, kuris ne tik reikalauja atidaus pasiruošimo bei dėmesio detalėms, bet ir leidžia man įgyvendinti kūrybines idėjas, perteikiant Adelės žaismingumą ir gyvybingumą.
Alfredas – Liudvikas Suvorovas
Džiaugiuosi galėdamas kurti Alfredą – šis personažas įneša daug humoro ir lengvumo į painių santykių ir intrigų kupiną istoriją. Man ypač įdomu tai, kad „Šikšnosparnio“ muzika – lengva, žaisminga, bet reikalaujanti tikslumo ir stiliaus pojūčio. Šis pastatymas išsiskiria tuo, kad šiuolaikiškai pažvelgia į klasiką, išlaikydamas muzikos grožį.
Falkė – Arminas Skirvainis
Operetėje „Šikšnosparnis“ daktaras Falkė – ne šiaip sau antraplanis veikėjas, o tikras intrigos meistras ir vakarėlių strategas. Falkė sumaniai suplanuoja rafinuotą keršto operaciją, kuri virsta kostiumų baliumi su melais, flirtu ir visišku tapatybių chaosu. Sakyti, kad Falkė yra tik intrigos variklis būtų per menka – jis visos operetės vairuotojas. Be jo nebūtų nei komiško apsimetinėjimo, nei absurdiškų situacijų.
Adelė – Gabija Žvinklytė
Adelė – gudri ir žaisminga kambarinė, kurios aštrus protas ir išradingumas ne tik praturtina operetę, bet ir įneša daug juoko bei gyvumo.
Tai vaidmuo, kuris ne tik reikalauja atidaus pasiruošimo bei dėmesio detalėms, bet ir leidžia man įgyvendinti kūrybines idėjas, perteikiant Adelės žaismingumą ir gyvybingumą.
Alfredas – Liudvikas Suvorovas
Džiaugiuosi galėdamas kurti Alfredą – šis personažas įneša daug humoro ir lengvumo į painių santykių ir intrigų kupiną istoriją. Man ypač įdomu tai, kad „Šikšnosparnio“ muzika – lengva, žaisminga, bet reikalaujanti tikslumo ir stiliaus pojūčio. Šis pastatymas išsiskiria tuo, kad šiuolaikiškai pažvelgia į klasiką, išlaikydamas muzikos grožį.
Vaidmenys ir atlikėjai
Panevėžio muzikinis teatras kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija pristato austrų kompozitoriaus Johanno Strausso „Šikšnosparnį“ – vieną ryškiausių XIX a. Vienos operetės žanro šedevrų, pasaulį tebežavintį jau daugiau kaip pusantro šimtmečio. Šis spektaklis yra trečioji Panevėžio muzikinio teatro jubiliejinio sezono premjera ir pirmasis „Šikšnosparnio“ pastatymas šioje scenoje.
Pasirodys Panevėžio muzikinio teatro orkestras ir choras, solistai – tiek gerai žinomi Lietuvos teatrų dainininkai, tiek jaunieji LMTA magistrantai.














Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kviestinis solistas, Tarptautinio Nehamos Lifšicaitės dainininkų konkurso laureatas.










