Skip to main content

Operetė ŠIKŠNOSPARNIS

Johann Strauss operetė

Šikšnosparnis

Tai subtili socialinė komedija, kupina meistriškai sukurtų personažų, lengvos ironijos ir žaismingų situacijų, atskleidžiančių žmogaus silpnybes. Veiksmas sukasi aplink pagrindinį veikėją Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasuka į prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas veikėjus į apgaulių, maskavimosi ir keršto pinkles.

Johann Strauss
Karl Haffner, Richard Genée
3 veiksmų operetė „Šikšnosparnis“
Atliekama lietuvių kalba (vertė – Antanas Drilinga)

Režisierė Jūratė Sodytė
Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Kostiumų dailininkė Marija Petraitytė
Scenografė Andrėja Puskunigytė
Šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas

Apie operetę skaičiais

1874
šiais metais sukurta operetė, kurios premjera įvyko Vienoje, „Theater an der Wien“ teatre.
300
tiek „Šikšnosparnio“ pastatymų vidutiniškai įvyksta pasaulyje kasmet. Tai yra daugiausiai statoma operetė!
9
tiek minučių trunka įspūdinga operetės pradžios uvertiūra, kurioje panaudotos net 7 temos iš viso kūrinio.

Kūrybinė grupė

Kūrybinę komandą sudaro patyrę menininkai: spektaklio režisierė – tarptautinę patirtį sukaupusi judesio ir operos režisierė Jūratė Sodytė, scenografė – Andrėja Puskunigytė, kostiumų dailininkė – sparčiai kylanti jaunosios kartos menininkė Marija Petraitytė. Muzikos vadovas ir dirigentas – žymus Lietuvos dirigentas Martynas Staškus.

Režisierė

Jūratė Sodytė

Jūratė Sodytė yra judesio ir operos režisierė, operos režisierių asistentė. Mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, baigė Tarptautinę slavų universiteto šokio akademiją (Ukraina). Baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą nuo 1982 m. iki 2003 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, 1992–1995 m. šoko Krokuvos operos teatro baleto trupėje. Su LNOBT baleto ir operos trupėmis ir gastroliavo daugelyje pasaulio šalių; Meksikoje, JAV, Japonijoje, Kosta Rikoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Venesueloje, Kinijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Izraelyje ir daugelyje kitų.

Nuo 2003 m. J. Sodytė yra LNOBT choreografė, režisierė ir operos režisierių asistentė – pastarajame amplua jai teko bendradarbiauti su tokiais žymiais kūrėjais kaip Eimuntas Nekrošius, Anthony Minghella, Carolyn Choa, Robertas Wilsonas, Günteris Krämeris, Grahamas Vickas, Emilio Sagi, Davidas Aldenas, Vasilijus Barchatovas, Jeanas-Claude’as Berutti, Andrea de Rosa, Oskaras Koršunovas ir daugybė kitų. Kaip operos režisierė ir asistentė dirbo LNOBT, Izraelio operoje, Guangdžou operoje (Kinija), San Lorenzo de El Escorial (Ispanija), Teatro Petruzzelli, Teatro Lirico di Cagliari (Italija), Michailovskio teatre (Rusija), kaip režisierė ir choreografė – Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Kaip choreografė bendradarbiavo su garsiais šokio kūrėjais Vladimiru Vasiljevu, Andrejumi Melanjinu, Arthuru Pita, Johnu Rossu, Monika Wiesler, Krzysztofu Pastoru, Angelo Smimmo ir kt.

J. Sodytė aktyviai reiškiasi ir akademinėje srityje. 2006–2016 m. ji buvo Vilniaus kolegijos Šokio pedagogikos ir scenos menų departamento vadovė bei muzikinio teatro studijų programos kuratorė. Nuo 2016 m. yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos studijos docentė, režisierė. J. Sodytė dažnai kviečiama teisėjauti įvairiuose šokio projektuose: Šok su manimi, Tu gali šokti, Šok!, Kadagys, Dance Revoliution ir t. t.

LNOBT pastatė operą vaikams Zuikis Puikis (2015) ir ispanišką operetę Sarsuela (2021), buvo operos vaikams Alisa stebuklų šalyje (2021) choreografė. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatė G. Donizetti operą Pulko duktė (2021). LNOBT sukūrė šokio pasaką vaikams ,,Mergaitės Marijos istorija” (2022) bei edukacinę muzikinę istoriją ,,Teatras suburia draugus” (2024).

Muzikos vadovas ir dirigentas

Martynas Staškus

M. Staškus choro dirigavimo mokėsi J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje pas V.Žvirblį, vėliau studijas tęsė LMTA pas R.Misiukevičių, ten pat baigė orkestrinio dirigavimo studijas pas G.Rinkevičių.

1993 m. Vilniaus mokytojų namuose įkūrė kamerinį chorą “Salutaris”. Su šiuo kolektyvu pelnė ne vieną apdovanojimą tarptautiniuose chorų konkursuose.

1992-1998 m. dirbo LMTA Kauno fakultete, vėliau Vilniuje (nuo 2024 m. – profesorius).

2001 m. įkūrė ir nuo pat įkūrimo vadovauja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoniniam orkestrui, šioje mokykloje dėsto orkestrinį dirigavimą. Nuo 2013 m. taip pat vadovauja LMTA simfonimiam orkestrui.

LNOBT dirba nuo 1995 metų. 1997–1998 m. buvo jo vyriausiasis dirigentas, 2005-2008 m. – muzikos vadovas.

Maestro repertuare – per 40 spektaklių, operų, operečių ir baletų. M. Staškus parengė keleto nacionalinių veikalų – B. Kutavičiaus Lokio (šios operos CD įrašą 2002 m. išleido suomių firma Ondine), Ignis et fides ir M. Urbaičio Acid City – pasaulines premjeras. Taip pat yra nuolat kviečiamas diriguoti į Klaipėdos Valstybinį muzikinį teatrą, čia parengė eilę premjerų. Diriguota nemažai koncertinių programų su Lietuvos Valstybiniu ir Lietuvos Nacionaliniu simfoniniais, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno VDU ir Lietuvos kameriniais orkestrais, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Kremerata Baltica, Šiaurės Baltijos šalių jaunimo kameriniu, Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu, Ankaros simfoniniu, Kosta Rikos Nacionalinio universiteto orkestru, Sankt Peterburgo muzikos akademijos operos orkestrais ir kt.

2019 m. dirigentas apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu Nešk savo šviesą ir tikėk.

2025 m. suteikta Lietuvos vyriausybinė kultūros ir meno premija.

Kostiumų dailininkė

Marija Petraitytė

Dizainerė yra baigusi Kopenhagos dizaino ir technologijų mokyklą, kur įgijo tvarios mados dizainerės specialybę, bei Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo mados dizainą. M. Petraitytė pristatė savo kolekcijas Lietuvos ir Europos mados bei dizaino festivaliuose – tarp jų ir „Mados infekcijoje“. Taip pat kūrė sceninius kostiumus atlikėjams Silvester Belt, Jessica Shy, Donny Montell. Jos kūryboje susitinka avangardinė praeitis ir futuristinė ateitis, o organiškų formų drabužiai neretai primena šiuolaikinę skulptūrą.

Nuo 2022 m. M. Petraitytė vadovauja savo vardo studijai, kur vysto autorines kolekcijas ir kuria išskirtinius drabužius pagal individualius užsakymus

Scenografė

Andrėja Puskunigytė

Scenografė A. Puskunigytė – menininkė, baigusi šiuolaikinės skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jos kūrybinė veikla aprėpia audiovizualinį meną, teatro ir kino scenografiją.

Scenografė yra sukūrusi scenovaizdžius spektakliams ir operoms Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Menų spaustuvėje bei kitose meno institucijose Lietuvoje ir užsienyje. Be teatro, ji aktyviai dirba kine, reklamoje ir muzikiniuose projektuose – kuria dailę trumpametražiams filmams, muzikiniams klipams, fotosesijoms.

Kostiumai

Operetės „Šikšnosparnis“ kostiumus kuria kostiumų dailininkė Marija Petraitytė.
„Spektaklis žavi klasikine muzika ir ekspresija. Operetės dinamika atsispindi kostiumų formose ir spalvų deriniuose – prigesinto, šaltesnio tono atspalviai susipina su aptakių linijų kaukėmis. Įvaizdžiai dvelkia lengvu romantiniu stiliumi, išsiskiria istorinio kostiumo detalėmis ir avangardiniais kirpimais.“ – sako dizainerė.

Scenografija

„Šiame „Šikšnosparnio“ pastatyme norėjosi vizualiai referuoti į klasicistinės architektūros motyvus, derinant juos su moderniais elementais ir tokiu būdu kurti laikotarpio nenurodantį paveikslą. Scenografijos monochromiškumas suteikia sąlygas atsiskleisti spalvingiems ir charakteringiems kostiumams.“
Taip apie savo kūrybinį sprendimą kalba scenografė Andrėja Puskunigytė.

Siužetas

I veiksmas

Ponas Aizenšteinas ruošiasi sėsti į kalėjimą už nedidelį nusikaltimą, tačiau jo draugas Falkė įkalba pirmiausia apsilankyti kaukių baliuje pas kunigaikštienę Orlovską. Tuo metu Aizenšteino žmona Rozalinda sulaukia netikėto buvusio mylimojo Alfredo vizito – šis dėl tam tikrų aplinkybių yra palaikomas jos vyru ir išvedamas į kalėjimą.


II veiksmas

Prabangiame kunigaikštienės Orlovskos baliuje susitinka įvairiausi svečiai, pasivadinę išgalvotais vardais. Tarp jų – ir Aizenšteinas, ir Rozalinda. Baliuje netrūksta painiavos, flirto, melo ir linksmybių. Niekas nežino, kas yra kas – tai Falkės sumanyto keršto plano dalis, norint pamokyti Aizenšteiną už praeities pokštą.


III veiksmas

Veiksmas persikelia į kalėjimą. Painiava toliau rutuliojasi: Aizenšteinas bando išsiaiškinti, kas apsimetė juo, o Rozalinda atskleidžia savo tapatybę. Galų gale visi nesusipratimai išaiškėja, kerštas įvyksta be nuoskaudų, ir visi susitaiko – kaip dera operetei – su šypsena ir šampanu.

Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis

Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis

Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis

Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis

Premjera gegužės 30 ir 31 dienomis

Atlikėjai apie personažus

Falkė – Arminas Skirvainis

Operetėje „Šikšnosparnis“ daktaras Falkė – ne šiaip sau antraplanis veikėjas, o tikras intrigos meistras ir vakarėlių strategas. Falkė sumaniai suplanuoja rafinuotą keršto operaciją, kuri virsta kostiumų baliumi su melais, flirtu ir visišku tapatybių chaosu.  Sakyti, kad Falkė yra tik intrigos variklis būtų per menka – jis visos operetės vairuotojas. Be jo nebūtų nei komiško apsimetinėjimo, nei absurdiškų situacijų.

Adelė – Gabija Žvinklytė

Adelė – gudri ir žaisminga kambarinė, kurios aštrus protas ir išradingumas ne tik praturtina operetę, bet ir įneša daug juoko bei gyvumo.

Tai vaidmuo, kuris ne tik reikalauja atidaus pasiruošimo bei dėmesio detalėms, bet ir leidžia man įgyvendinti kūrybines idėjas, perteikiant Adelės žaismingumą ir gyvybingumą.

Alfredas – Liudvikas Suvorovas

Džiaugiuosi galėdamas kurti Alfredą – šis personažas įneša daug humoro ir lengvumo į painių santykių ir intrigų kupiną istoriją. Man ypač įdomu tai, kad „Šikšnosparnio“ muzika – lengva, žaisminga, bet reikalaujanti tikslumo ir stiliaus pojūčio. Šis pastatymas išsiskiria tuo, kad šiuolaikiškai pažvelgia į klasiką, išlaikydamas muzikos grožį.

Atlikėjai apie personažus

Falkė – Arminas Skirvainis

Operetėje „Šikšnosparnis“ daktaras Falkė – ne šiaip sau antraplanis veikėjas, o tikras intrigos meistras ir vakarėlių strategas. Falkė sumaniai suplanuoja rafinuotą keršto operaciją, kuri virsta kostiumų baliumi su melais, flirtu ir visišku tapatybių chaosu. Sakyti, kad Falkė yra tik intrigos variklis būtų per menka – jis visos operetės vairuotojas. Be jo nebūtų nei komiško apsimetinėjimo, nei absurdiškų situacijų.

Adelė – Gabija Žvinklytė

Adelė – gudri ir žaisminga kambarinė, kurios aštrus protas ir išradingumas ne tik praturtina operetę, bet ir įneša daug juoko bei gyvumo.

Tai vaidmuo, kuris ne tik reikalauja atidaus pasiruošimo bei dėmesio detalėms, bet ir leidžia man įgyvendinti kūrybines idėjas, perteikiant Adelės žaismingumą ir gyvybingumą.

Alfredas – Liudvikas Suvorovas

Džiaugiuosi galėdamas kurti Alfredą – šis personažas įneša daug humoro ir lengvumo į painių santykių ir intrigų kupiną istoriją. Man ypač įdomu tai, kad „Šikšnosparnio“ muzika – lengva, žaisminga, bet reikalaujanti tikslumo ir stiliaus pojūčio. Šis pastatymas išsiskiria tuo, kad šiuolaikiškai pažvelgia į klasiką, išlaikydamas muzikos grožį.

Vaidmenys ir atlikėjai

Panevėžio muzikinis teatras kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija pristato austrų kompozitoriaus Johanno Strausso „Šikšnosparnį“ – vieną ryškiausių XIX a. Vienos operetės žanro šedevrų, pasaulį tebežavintį jau daugiau kaip pusantro šimtmečio. Šis spektaklis yra trečioji Panevėžio muzikinio teatro jubiliejinio sezono premjera ir pirmasis „Šikšnosparnio“ pastatymas šioje scenoje.

Pasirodys Panevėžio muzikinio teatro orkestras ir choras, solistai – tiek gerai žinomi Lietuvos teatrų dainininkai, tiek jaunieji LMTA magistrantai.

Aizenšteinas

Deividas Bartkus

Deividas Bartkus – jaunosios kartos solistas, aktyviai kuriantis vaidmenis operos scenose Lietuvoje ir užsienyje. Tarp svarbiausių vaidmenų: Figaro (W. A. Mozart „Figaro vedybos“), Belkorė (G. Donizetti „Meilės eliksyras“), Guglielmas (W. A. Mozart „Visos jos tokios“), Antonas (Ch. W. Gluck „Girtuoklio išblaivinimas“), Carneras (J. Strauss „Čigonų baronas“) – pastarąjį atliko Čikagos lietuvių operoje. 2024 m. Helsinkyje atliko Herr Fluth vaidmenį (O. Nicolai „Vindzoro šmaikščiosios damos“) Sibelijaus akademijos pastatyme ir dainavo su Suomijos baroko orkestru.
Rozalinda

Dovilė Kazonaitė

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, kurianti vaidmenis operose, operetėse ir šiuolaikiniuose muzikiniuose projektuose. Tarp ryškiausių vaidmenų: Grafienė Gabrielė (J. Strauss „Vienos kraujas“), Kerubinas (W. A. Mozart „Figaro vedybos“), Tatjana (P. Čaikovskij „Eugenijus Oneginas“), Eglė (J. Klova „Pilėnai“) ir Belinda (H. Purcell „Didonė ir Enėjas“). Šiuo metu studijuoja dainavimo meno doktorantūroje, aktyviai dalyvauja ne tik meninėje, bet ir mokslinėje veikloje.
Aizenšteinas

Klaudijus Zajančauskas

Kaune užaugęs K. Zajančkauskas mokėsi dirigavimo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, vėliau Vytauto Didžiojo universitete baigė dainavimo bakalauro studijas. Sceninę karjerą pradėjo Kauno muzikiniame teatre dar vaikystėje. Tarp reikšmingų pasirodymų – bendri projektai su tokiais dirigentais kaip Karel Mark Chichon, Vasily Petrenko bei Londono Karališkosios filharmonijos orkestru. 2025 m. pelnė LMTA garbės daktaro Stasio Baro vardo premiją.
Rozalinda

Gabrielė Jevsejevaitė

Nuo 2019 m. studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, lekt. Steino Skjervoldo klasėje. Kuria vaidmenis operos scenose nuo studijų pradžios. Tarp ryškiausių vaidmenų: Alisa (D. Sebba „Alisa Stebuklų šalyje“, LNOBT), Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“, KVMT) ir Barbarina (W. A. Mozart „Figaro vedybos“, projektas „Operos akseleratorius“).
Falkė

Vaidotas Gudauskas

Ketverius metus mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, o ją baigęs iš karto įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Čia baigė dainavimo bakalauro ir magistro studijas, šiuo metu rengia baigiamąjį darbą – operetę.
Adelė

Gabija Žvinklytė

Jaunosios kartos sopranas, šiuo metu baigianti magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Irenos Milkevičiūtės klasė). Sukūrė šiuos vaidmenis: Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“), Despina (W. A. Mozart „Così fan tutte“), Eglė (J. Klova „Pilėnai“) ir Paukštis / Korta (D. Sebba „Alisa stebuklų šalyje“). Aktyviai dalyvauja operos ir edukaciniuose scenos projektuose.
Falkė

Arminas Skirvainis

Jaunosios kartos baritonas, sukūręs vaidmenis Panevėžio muzikiniame teatre („Strazdas – žalias paukštis“, „Devynbėdžiai“) ir debiutavęs Gianni Schicchi vaidmeniu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (Opera Accelerator programa). Nuo 2020 m. dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur yra parengęs daugiau nei 20 vaidmenų. Solistas taip pat aktyviai pasirodo kamerinės muzikos scenoje, atliko F. Schuberto ciklą „Gražioji malūnininkė“ ir mišias G-dur.
Adelė

Aija Jermoloviča

Jaunosios kartos sopranas, studijuojanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Irenos Milkevičiūtės klasėje. 2022 m. pelnė I vietą Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse. Sukūrė Eglės vaidmenį (V. Klova „Pilėnai“), Adiną (G. Donizetti „Meilės eliksyras“) ir Despiną (W. A. Mozart „Così fan tutte“).
Alfredas

Liudvikas Suvorovas

Operos solistas, šiuo metu tęsiantis magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Algirdo Januto klasėje. Sukūrė Kunigaikščio Kęstučio vaidmenį (M. Petrauskas „Birutė“), Ferrando vaidmenį (W. A. Mozart „Così fan tutte“), Don Curzio (W. A. Mozart „Figaro vedybos“) ir Ciperlaino vaidmenį (Ch. W. Gluck „Girtuoklio išblaivymas“). Atlikėjas aktyviai koncertuoja ir dalyvauja jaunųjų kūrėjų projektuose.
Orlovska

Martyna Mokšeckaitė

Mecosopranas M. Mokšeckaitė mokosi LMTA, Ievos Prudnikovaitės dainavimo klasėje. Solistė yra sukūrusi vaidmenų Makedonijos operos ir baleto teatre bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tarp svarbiausių: Dorabela (W. A. Mozart „Visos jos tokios“), Džaneta (G. Donizetti „Meilės eliksyras“), Barbarina (W. A. Mozart „Figaro vedybos“), Smėlio žmogus (E. Humperdinck „Jonukas ir Grytutė“), Anita (L. Bernstein „West Side Story“), Katerina (Ch. W. Gluck „Girtuoklio išblaivinimas“). Martyna taip pat domisi operos režisūra, prisidėjo režisuojant J. Offenbacho operą „Hofmano istorijos“ LNOBT, o šiuo metu ne tik dainuoja Orlovskos partiją, bet ir asistuoja režisierei J. Sodytei statant operetę „Šikšnosparnis“ Panevėžio muzikiniame teatre.
Frošas

Deividas Norvilas

Tenoras D. Norvilas – dainininkas, dainų kūrėjas, aktorius. 1997 m. įstojo į S. Šimkaus konservatoriją Klaipėdoje, kur studijavo chorinį dirigavimą, vėliau baigė magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Sukūrė vaidmenų Klaipėdos, Panevėžio, Kauno muzikiniuose teatruose. Tarp ryškiausių vaidmenų – „Mafiozas operoje“, „Paryžiaus katedra“, „Monmartro žibuoklė“, „Grafaitė Marica“, „Linksmoji našlė“, „Bučiuok mane, Keit“ ir kt.
Ida

Emilija Samusiovaitė

2019 m. baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Baigė bakalauro studijas prof. Astos Krikščiūnaitės dainavimo klasėje, šiuo metu baigia magistro studijas doc. dr. Saulės Šerytės klasėje. Sukūrė Katerinos vaidmenį (Ch. W. Gluck „Girtuoklio išblaivinimas“), Džanetos vaidmenį (G. Donizetti „Meilės eliksyras“) ir Despinos vaidmenį (W. A. Mozart „Così fan tutte“). Šiuo metu kuria Idos vaidmenį (J. Strauss „Šikšnosparnis“).
Alfredas

Juozas Janužas

Tenoras Juozas Janužas dainavimo meistrystės sėmėsi iš profesoriaus Virgilijaus Noreikos, Sigutės Stonytės, Vladimiro Prudnikovo, bei užsienio pedagogų. Daugelio tarptautinių dainavimo konkursų laureatas. Šiuo metu dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Frankas

Alfredas Miniotas

Alfredas Miniotas – bosas, aktyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kviestinis solistas, Tarptautinio Nehamos Lifšicaitės dainininkų konkurso laureatas.

Spektaklio partneris

 

MIUZIKLŲ NAKTIS

Koncertas

 

ŠVENTINIAI VIENOS VALSAI

Koncertas

 

DEVYNBĖDŽIAI

Miuziklas