Vienaveiksmis baletas pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“
Režisierė ir choreografė – Baltijos baleto teatro įkūrėja Marija Simona Šimulynaitė
Fatališkas Karmen paveikslas jau daugiau kaip šimtą metų žadina įvairių sričių menininkų vaizduotę. Už jį turime būti dėkingi Prosperui Mérimée: trečioji jo apsakymo „Karmen“ dalis įkvėpė ir Georgesʼo Bizet operos libreto autorius Henri Meilhacą ir Ludovicą Halévy. Nors 1985 m. operos premjera Paryžiuje patyrė fiasko, ji kompozitoriui pelnė amžiną šlovę, o aistringos „Karmen“ melodijos gerai pažįstamos visų kartų klausytojams. Jos gyvuoja įvairiausiais pavidalais ir formomis: nuo teatrų pastatymų iki koncertinių atlikimų, nuo transkripcijų įvairiems instrumentams iki mobiliųjų telefonų melodijų.
Ne išimtis ir Panevėžys – nemarioji Karmen istorija tapo pikantišku prieskoniu operetėmis garsėjančio miesto Muzikinio teatro rudens sezone. Baltijos baleto teatro režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“ sukurtas vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai yra pirmoji šio kūrinio pastatymo versija, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsilieja holograminės vaizdo projekcijos.
„Karmen vaidmuo – kiekvienos balerinos svajonė, – sako režisierė ir choreografė M. S. Šimulynaitė, pagrindinį baleto vaidmenį patikėjusi Evelinai Fokinai. Karmen mylimuosius bei kitus veikėjus įkūnija trys šokėjai – Pijus Ožalas (Don Chosė), Simonas Laukaitis (toreadoras Eskamiljas) ir Svajūnas Valiūnas (kareivis, būrėja, giltinė), ir toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas turbūt yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
