Lapkričio 11 dieną Panevėžio muzikinis teatras kviečia į kamerinės muzikos vakarą, skirtą kompozitoriaus Vytauto Klovos 100-osioms gimimo metinėms. Koncerte „Vytautas Klova. Vestuvinės dainos. Atrandant iš naujo“ skambės retai atliekami, tačiau Lietuvos muzikos istorijai itin reikšmingi kompozitoriaus vokaliniai ciklai. Juos atliks operos solistas Tadas Girininkas ir pianistė Evelina Pilipavičiūtė. Šis vakaras – tai ne tik duoklė garsiam kūrėjui, bet ir siekis sugrąžinti jo jautrią, lietuvių liaudies intonacijų pripildytą muziką į aktyvų koncertinį gyvenimą.
Vytauto Klovos vardas Lietuvos kultūroje neatsiejamas nuo operos „Pilėnai“, tačiau jo vokalinė kūryba, kadaise skambėjusi prestižinėse pasaulio scenose, šiandien girdima gerokai rečiau. Kaip atskleidžiama Pauliaus Andriuškevičiaus knygoje „Vytautas Klova: Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom“, kompozitoriaus vokaliniai ciklai buvo kuriami ir atliekami ryškiausių to meto talentų. 1967 metais Virgilijaus Noreikos iniciatyva gimęs ciklas „Ganyklų dainos“ skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Berlyne, Maskvoje bei Japonijoje (pasaulinėje parodoje „EXPO-70“). O 1969 metais sukurtą ciklą „Šienapjūtės dainos“ pirmasis JAV atliko Eduardas Kaniava.
„Ši muzika keliavo po pasaulį, buvo atliekama, įrašinėjama, pristatoma plačiajai auditorijai. Vis dėlto šiandien koncertų programose ją girdime gerokai rečiau. Atrodo, kad dalis šio turtingo muzikinio palikimo ilgainiui pasitraukė iš aktyvaus koncertinio gyvenimo“, – pastebi pianistė Evelina Pilipavičiūtė. Pasak atlikėjos, šio koncerto tikslas – sugrąžinti Klovos dainas klausytojams, kad jas atrastų ne tik profesionalūs muzikai, bet ir plačioji publika.
Atlikėjams ši programa yra labai asmeniška. „Vytauto Klovos dainos daugeliui akademinės muzikos atlikėjų pažįstamos dar nuo studijų metų. Tai muzika, su kuria augome vokaliai, mokėmės suprasti liaudies melodijų subtilumą, vidinius dialogus. Vytautas Klova – nepaprastai dainingas, melodingas kompozitorius. Jo muzikoje lietuvių liaudies dainų intonacijos susipina su subtilia, spalvinga harmonija, o melodijos vystosi natūraliai, tarsi pačios kvėpuotų“, – mintimis dalinasi E. Pilipavičiūtė.
Scenoje skambėsiantys vokaliniai ciklai išsiskiria ypatingu jautrumu ir vidine šiluma. Pianistės teigimu, Klovos kūriniuose susitinka autentiška lietuviška tradicija ir profesionalioji akademinė muzika, kurios, viena kitos neužgoždamos, sukuria savitą muzikinį pasaulį. „Man, kaip pianistei, yra be galo gera tiesiog „maudytis“ Klovos melodinėse linijose. Tai nepaprasto grožio kūriniai, kuriuose per iš pažiūros paprastas liaudies dainų intonacijas atsiveria visas žmogaus jausmų pasaulis“, – pasakoja atlikėja.
Pagarba tradicijai koncerte atsispindės ne tik per muziką, bet ir per vizualinius sprendimus. E. Pilipavičiūtė koncerto metu vilkės specialiai šiai programai sukurtas autentiško tautinio kostiumo detales. „Man buvo svarbu, kad šioje programoje lietuviška tradicija atsiskleistų ne tik per muziką, bet ir per sceninį įvaizdį. Autentiškų lietuviškų tautinių kostiumų kūrėjai „Rūta žalioji“ pasiuvo suvalkietiškus moteriškus marškinius. Tautinis kostiumas mane žavi savo išskirtiniu dėmesiu detalėms, griežta vidine tvarka ir pagarba tradicijai. Čia nieko negalima tiesiog užsidėti bet kaip. Man tai labai artima muzikai. Juk ir muzikoje kiekviena frazė, kiekvienas harmoninis atspalvis turi savo reikšmę“, – akcentuoja pianistė.
