Po Napoleono karų, 1814-1815 metais  į kongresą Vienoje susirinko valstybių vadovai, diplomatai, politikai, generolai, aukštuomenė iš 216 Europos šalių.  Kongreso lozungas buvo „Mylėti, o ne kariauti“. Renginio dalyviams kiekvieną dieną buvo rengiami pokyliai, spektakliai bei medžioklės, dėl to jis pramintas „šokančiu kongresu“. Tuo metu Europos aukštuomenėje išpopuliarėjo valsas, o greito tempo valso atmaina Schnell-Walzer, kuris pirmą kartą šoktas viešai 1815 metais viename iš Vienos Kongreso pokylių, imtas vadinti „Vienos valsu“.

Žinoma, per tokį ilgą bendravimo laikotarpį kongreso dalyviai neišvengė ir painių meilės nuotykių, kuriuos kartais lydėjo gana juokingos bei kurioziškos situacijos… Valsas, iki to laiko laikytas prastuomenės šokiu, šiame pasaulio tautų susitikime tampa bendravimo priemone, o mūsų muzikiniame spektaklyje – estetine jungtimi, pagrindiniu ritmu. Valsų karalius Johanas Štrausas niekada nekūrė operetės „Vienos kraujas“,  šį muzikinį spektaklį  iš kompozitoriaus gražiausių kūrinių sukomponavo kiti autoriai, o rampos šviesą jis išvydo jau po J. Štrauso mirties

Libreto autoriai Victor Leon ir Leo Stein
Libretą vertė Vida Rekienė

Režisierius Nerijus Petrokas
Dirigentas Vidmantas Kapučinskas
Dirigento asistentas Martynas Bražas
Choreografas Aleksandras Jankauskas
Chormeisteris Algirdas Viesulas
Dailininkė Rita Kosmauskienė

Vaidmenys ir atlikėjai:
Kagleris –                           Arūnas Malikėnas,
Grafas Cedlau –                Edmundas Seilius, Edgaras Davidovičius
Grafienė Cedlau –             Laima Česlauskaitė, Kristina Zmailaitė
Franciska Kaljari  –           Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė
Pepi Pleninger  –              Justina Tomkutė, Sandra Lebrikaitė
Jozefas –                            Deivydas Norvilas Osvaldas Petraška
Ministras pirmininkas –  Ramūnas Urbietis, Rytis Janilionis
Grafas Bitkovskis –          Petras Kežys, Vytautas Salinis
Ana –                                   Vida Taurinskaitė-Rukšienė
Kitus vaidmenis atlieka choro, baleto artistai ir teatro orkestras.