BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Panevėžio Muzikinis Teatras - ECPv6.17.5//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Panevėžio Muzikinis Teatras
X-ORIGINAL-URL:https://paneveziomuzikinis.lt
X-WR-CALDESC:Events for Panevėžio Muzikinis Teatras
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Moscow
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:MSK
DTSTART:20220101T000000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240422T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240422T000000
DTSTAMP:20240205T190353Z
CREATED:20240205T153957Z
LAST-MODIFIED:20240205T190353Z
UID:10000002-1713744000-1713744000@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:MARIUS JAMPOLSKIS. Teatralizuotas koncertas „Linksmos skolintų dainų istorijos“
DESCRIPTION:Kviečiame į nuotaikingą teatralizuotą Mariaus Jampolskio koncertą „Linksmos skolintų dainų istorijos“!Jei trokštate ištrūkti iš kasdienybės ir patirti neišdildomų įspūdžių\, balandžio 22 d. 18 val. apsilankykite Panevėžio muzikiniame teatre\, kuriame išvysite originalų\, teatralizuotą ir užburiantį Mariaus Jampolskio šou.\nVakaro metu skambės ir žinomos\, ir specialiai į šią programą įtrauktos dainos. Pasirodyme persipins ramybė ir chaosas\, nauja ir sena\, švelnu bei džiaugsminga…\nPilnas intrigos\, staigmenų\, nesuvaidintų emocijų kupinas renginys !
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/marius-jampolskis-teatralizuotas-koncertas-linksmos-skolintu-dainu-istorijos/
CATEGORIES:Koncertai
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240414T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240414T000000
DTSTAMP:20240205T153959Z
CREATED:20240205T153958Z
LAST-MODIFIED:20240205T153959Z
UID:10000008-1713052800-1713052800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS | rež. J. Vaitkus
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS \nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\n \nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas –  Arminas Skirvainis\, Raimundas Juzuitis\nMoteris-paukštė – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\n \nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-rez-j-vaitkus/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240412T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240412T000000
DTSTAMP:20240205T153959Z
CREATED:20240205T153958Z
LAST-MODIFIED:20240205T153959Z
UID:10000009-1712880000-1712880000@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS | rež. J. Vaitkus
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS \nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas –  Arminas Skirvainis\, Raimundas Juzuitis\nMoteris-paukštė – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-rez-j-vaitkus-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240324T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240324T000000
DTSTAMP:20240205T153959Z
CREATED:20240205T153958Z
LAST-MODIFIED:20240205T153959Z
UID:10000010-1711238400-1711238400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS | rež. J. Vaitkus
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS \nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas –  Arminas Skirvainis\, Raimundas Juzuitis\nMoteris-paukštė – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-rez-j-vaitkus-3/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240322T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240322T000000
DTSTAMP:20240205T153959Z
CREATED:20240205T153959Z
LAST-MODIFIED:20240205T153959Z
UID:10000011-1711065600-1711065600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS | rež. J. Vaitkus
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS \nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\n \nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas –  Arminas Skirvainis\, Raimundas Juzuitis\nMoteris-paukštė – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\n \nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-rez-j-vaitkus-4/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240319T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240319T000000
DTSTAMP:20240205T154029Z
CREATED:20240205T154029Z
LAST-MODIFIED:20240205T154029Z
UID:10000019-1710806400-1710806400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Gintarės Jautakaitės autorinis vakaras VIEŠPATIES LELIJA
DESCRIPTION:Tik šiems vieninteliams koncertams iš Amerikos grįžta dainininkė\, kompozitorė\, pianistė ir poetė Gintarė Jautakaitė. Krištolo skaidrumo balsu\, nuoširdumu ir Enyos dainas primenančiomis melodijomis atlikėja įsimena ilgam ir įkvepia kiekvieną klausytoją išsinešti vidinę šviesą. Šį kartą Gintarė Jautakaitė lankosi Lietuvoje atgimstant pavasariui ir kviečia susitikti autoriniuose koncertuose: \n–          kovo 18 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje;\n–          kovo 19 d. 18 val. Panevėžio muzikinis teatras\n–          kovo 25 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje\, Vilniuje. \nKrištolinio balso savininkė – taip G. Jautakaitė buvo vadinama sulaukusi 16 metų\, kai sudainavo Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“. Gerbėjai puikiai prisimena ne tik pirmą kartą jos atliktas „Kregždutes“\, bet ir pačios Gintarės sukurtas dainas „Viešpaties lelija“\, „Laivai“\, „Į tave einu“. Koncertų metu skambės ir naujausios\, dar negirdėtos Gintarės dainos. \nGintarė Jautakaitė yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos populiarios muzikos atlikėja pasirašiusi sutartį su didžiausiomis muzikos kompanijomis Sony Records ir EMI\, o prieš 20 metų\, Anglijoje buvo išleistas jos kūrybos diskas \,\,Earthless“. Atlikėja koncertuoja JAV\, Didžiojoje Britanijoje\, Norvegijoje\, Airijoje\, Austrijoje\, Liuksemburge\, Vokietijoje.\nPakylėjančiai skaidrus Gintarės balsas\, prasminga jos kuriama ir atliekama muzika neabejotinai džiugins ir pakylės kiekvieną koncerto klausytoją. Bilietai į koncertus platinami portale bilietai.lt\, daugiau informacijos rasite www.lmkoncertai.lt \nOrganizatorius: Viešoji įstaiga „Liudo Mikalausko koncertai“.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/gintares-jautakaites-autorinis-vakaras-viespaties-lelija/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240317T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240317T000000
DTSTAMP:20240205T154014Z
CREATED:20240205T154014Z
LAST-MODIFIED:20240205T154014Z
UID:10000016-1710633600-1710633600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:R. Rodgers miuziklas MUZIKOS GARSAI
DESCRIPTION:Muzika – Richard Rodgers\nEilės – Oscar Hammerstein II (iš anglų kalbos vertė Kotryna Vilnonytė)\nPagal Howard Lindsay ir Russel Crouse knygą ir Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“\nRodoma suderinus su R&H Theatricals Europe\nPanevėžio muzikinio teatro scenoje – legendinis Richardo Rodgerso miuziklas visai šeimai! Karta iš kartos puoselėjamos šeimos vertybės\, visiems puikiai žinomos melodijos ir meilės istorija nepalieka abejingų. Šis laikui nepavaldus pasakojimas paremtas tikrais įvykiais\, jis sukurtas pagal Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“. Pagrindinė kūrinio veikėja Marija pasiryžusi tapti vienuole\, tačiau jos meilė muzikai ir pažintis su gausia Trapų šeima priverčia apmąstyti savo pašaukimą.\nSpektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks solistė Sandra Lebrikaitė\, Georgo fon Trapo vaikus vaidins Panevėžio muzikos mokyklos ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokiniai.\n2018-aisiais „Muzikos garsai“ Panevėžio muzikiniame teatre atgimė režisieriaus Nerijaus Petroko ir dirigento Vidmanto Kapučinsko iniciatyva. Vienas svarbiausių šio pastatymo tikslų – jaunajai kartai dovanoti nepamirštamą muzikinę patirtį. N. Petrokas tikina\, kad šis miuziklas ne vieną jaunuolį įkvėpė pasirinkti gyvenimo kelią: „Yra buvę jog spektaklyje dalyvavę vaikai paskui pasirenka dainininko ar muzikanto\, teatralo kelią. Edukacinė šio spektaklio vertė labai didelė“. Režisierius priduria\, jog miuziklas įdomus ne tik vaikams ir jaunuoliams\, gražių palinkėjimų\, jausmingų komentarų negaili tėvai bei seneliai.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/r-rodgers-miuziklas-muzikos-garsai/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240314T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240314T000000
DTSTAMP:20240205T153957Z
CREATED:20240205T153957Z
LAST-MODIFIED:20240205T153957Z
UID:10000005-1710374400-1710374400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:SAULIUS ir JOKŪBAS BAREIKIAI  „Autorinių dainų vakaras“
DESCRIPTION:    Retai scenoje kartu susitinkantys aktoriai\, Saulius ir Jokūbas Bareikiai  – tėvas ir sūnus\, visus bardų muzikos gerbėjus kviečia į autorinių dainų vakarą.       Sau­lius pa­si­da­li­jo is­to­ri­ja apie due­to at­si­ra­di­mą. „Mus su­kū­rė Vir­gis Sta­kė­nas\, pa­kvie­tęs į sa­vo fes­ti­va­lį“\, – tei­gė S. Ba­rei­kis. Iš pra­džių ne­įsi­vaiz­da­vę sa­vęs kar­tu sce­no­je\, da­bar ak­to­riai su­ren­gia ke­lis kon­cer­tus per me­tus\, tad iš­girs­ti juos gro­jan­čius due­te yra ma­lo­ni ga­li­my­bė. Il­gą lai­ką Jo­kū­bo kū­ry­ba „slė­pė­si“ stal­čiu­je. Ta­čiau šian­dien šie du ta­len­tin­gi vy­rai tu­ri bend­rą  prog­ra­mą\, ku­rio­je žiū­ro­vai ga­li pa­sik­lau­sy­ti au­to­ri­nių Sau­liaus ir Jo­kū­bo dai­nų.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/saulius-ir-jokubas-bareikiai-autoriniu-dainu-vakaras/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240312T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240312T000000
DTSTAMP:20240205T153957Z
CREATED:20240205T153957Z
LAST-MODIFIED:20240205T153957Z
UID:10000004-1710201600-1710201600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Muzikinė komedija „AR AMERIKA PIRTYJE?!“
DESCRIPTION:Nusibodo banalybės\, pigūs anekdotai\, muilo operų siužetai ir kompiuteriu kurta muzika?! Čia žiūrovai išvys nuoširdžią\, TIKRĄ komediją. Ir nepaprastą – muzikinę! „AR AMERIKA PIRTYJE?!“ – tai muzika ir dainomis atgaivinta pirmoji lietuviška pjesė\, su dideliu pasisekimu gastroliuojanti po Lietuvos miestų sales.„Ak\, Amerika…“ – ne kartą atsidus spektaklio herojai\, patys puikiai suprasdami\, kad „gera ten\, kur mūsų nėra“. Čia lietuviškos vantos į šipulius sutrupins „pažadėtosios žemės“ miražus\, o pirties karštis šmaikščiai apnuogins patikliųjų silpnybes ir savanaudiškųjų klastą. Iš veikėjų (o gal ir mūsų pačių) pasijuokti leis šaržuotais personažais virtusios žmogiškos ydos: godumas\, kvailumas ir puikybė.\nKlasikinio lietuviško spektaklio siužetą režisierius Nerijaus Petroko atgaivino melodijomis\, specialiai aranžuotomis žinomo TV projektų dirigento Vytauto Lukočiaus. Patrauklų kūrybinį sumanymą Lietuvos salėse įgyvendina scenos vijurkas Deivis Norvilas\, žavingoji Sandra Lebrikaitė ir Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ artistai.\nTačiau ką reiškia klaustukas ir šauktukas\, atsidūrę spektaklio pavadinime? Ateikite ir sužinokite patys – juk tai naujas žvilgsnis į klasika tapusią komediją!  🌿🧖❓❗\nVaidina:\n \nVINCAS – Deivis Norvilas\nAGOTA – Sandra Lebrikaitė\nANTANAS – Rytis Janilionis\nBEKAMPIS – Osvaldas Petraška\nFAIBČIKAS – Nerijus Petrokas\nPIRŠLYS – Justinas Buta\ndalyvauja muzikantai: Lina Murauskienė\, Paulina Daukšytė\, Vytautas Švabauskas\, Raimundas Kukanauskas\, Narimantas Murauskas\, Justinas Buta.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/muzikine-komedija-ar-amerika-pirtyje/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240310T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240310T000000
DTSTAMP:20240205T154028Z
CREATED:20240205T154028Z
LAST-MODIFIED:20240205T154028Z
UID:10000017-1710028800-1710028800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:R. Rodgers miuziklas MUZIKOS GARSAI
DESCRIPTION:Muzika – Richard Rodgers\nEilės – Oscar Hammerstein II (iš anglų kalbos vertė Kotryna Vilnonytė)\nPagal Howard Lindsay ir Russel Crouse knygą ir Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“\nRodoma suderinus su R&H Theatricals Europe\nPanevėžio muzikinio teatro scenoje – legendinis Richardo Rodgerso miuziklas visai šeimai! Karta iš kartos puoselėjamos šeimos vertybės\, visiems puikiai žinomos melodijos ir meilės istorija nepalieka abejingų. Šis laikui nepavaldus pasakojimas paremtas tikrais įvykiais\, jis sukurtas pagal Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“. Pagrindinė kūrinio veikėja Marija pasiryžusi tapti vienuole\, tačiau jos meilė muzikai ir pažintis su gausia Trapų šeima priverčia apmąstyti savo pašaukimą.\nSpektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks solistė Sandra Lebrikaitė\, Georgo fon Trapo vaikus vaidins Panevėžio muzikos mokyklos ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokiniai.\n2018-aisiais „Muzikos garsai“ Panevėžio muzikiniame teatre atgimė režisieriaus Nerijaus Petroko ir dirigento Vidmanto Kapučinsko iniciatyva. Vienas svarbiausių šio pastatymo tikslų – jaunajai kartai dovanoti nepamirštamą muzikinę patirtį. N. Petrokas tikina\, kad šis miuziklas ne vieną jaunuolį įkvėpė pasirinkti gyvenimo kelią: „Yra buvę jog spektaklyje dalyvavę vaikai paskui pasirenka dainininko ar muzikanto\, teatralo kelią. Edukacinė šio spektaklio vertė labai didelė“. Režisierius priduria\, jog miuziklas įdomus ne tik vaikams ir jaunuoliams\, gražių palinkėjimų\, jausmingų komentarų negaili tėvai bei seneliai.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/r-rodgers-miuziklas-muzikos-garsai-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240307T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240307T000000
DTSTAMP:20240205T154159Z
CREATED:20240205T154159Z
LAST-MODIFIED:20240205T154159Z
UID:10000047-1709769600-1709769600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:NIJOLĖ NARMONTAITĖ. Juoko ir romantikos niekada nebus per daug
DESCRIPTION:Kino\, televizijos ir teatro aktorės NIJOLĖS NARMONTAITĖS susitikimas – koncertas „JUOKO IR ROMANTIKOS NIEKADA NEBUS PER DAUG” – visiems skoniams!Skambės ne tik dainos\, poezija\, smagios istorijos\, bet pakeliausime ir naujos Nijolės Narmontaitės knygos “Aktoriai\, režisieriai ir 77 laimės receptai” labirintais.\nLauksime Jūsų !
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/nijole-narmontaite-juoko-ir-romantikos-niekada-nebus-per-daug/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240125T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240125T000000
DTSTAMP:20240205T155543Z
CREATED:20240205T155543Z
LAST-MODIFIED:20240205T155543Z
UID:10000189-1706140800-1706140800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. Kamerinis spektaklis “24 valandos iš moters gyvenimo“
DESCRIPTION:Aktorės :Valda BIČKUTĖ\,\nDaiva RUDYTĖ\nVirginija KOCHANSKYTĖ\n Kostiumai – Ramunė Piekautaitė\nErdvė – Laura Tulaitė (Okiiko)\nIdėjos autorė – Valda BIČKUTĖ\nŽiūrovams\, pasiilgusiems geros istorijos\, kupinos jausmų.\n„24 valandos iš moters gyvenimo“ – tai tikros\, stiprios\, fatališkos meilės besiilginčių trijų moterų istorijos. Valiūkiška Irenė\, paslaptingoji Misis K. ir niekieno nemylėta Leporelė. Trys istorijos\, sklidinos aistros\, negailestingos lemties posūkių\, skaudžios ironijos\, šelmiško juoko…\nŠios idėjos autorė aktorė Valda Bičkutė prisipažįsta\, kad jau seniai norėjo išeiti į tokį atvirą dialogą su žiūrovu: \,\,Tai aktoriaus teatro ištakos. Tai tarsi tobulėjimo laboratorija\, suteikianti aktoriaus saviraiškai neribotas galimybes. Susižavėjusi skaičiau ne vieną S. Zweigo knygą. Jau senokai kirbėjo mintis jo noveles perkelti į teatrą. Adaptuoti literatūrą scenai yra sudėtinga\, dažnai ji nuskursta\, nes daug aprašymų tenka išmesti. O mažoji forma leidžia koncentruoti dėmesį į pasakojimą. Žinau\, kad ir kitiems kolegoms įvairios saviraiškos formos nėra svetimos. Kažkas keliauja su literatūrinėmis programomis po Lietuvą\, kažkas dainuoja… “\nItin stilingus kostiumus sukūrė elegancijos\, moteriškumo įvaizdžio įtvirtinimui ne vienus metus atidavusi žinoma kostiumų dizainerė Ramunė Piekautaitė. Netikėtą scenografijos sprendimą\, koncentruojantį žiūrovų dėmesį į aktorių išgyvenamų istorijų raišką\, pasiūlė aksesuarų kūrėja\, grafikos dizainerė Laura Tulaitė (Okiiko). Spalvas dizainerės derino kartu – fonas ir rūbai turėjo būti vienodos spalvos tam\, kad netrukdytų\, neužgožtų aktorių. Svarbiausias akcentas – veidas\, akys\, rankos. Kuriant kostiumus\, apie istorijų herojes buvo galvojama ne tiek daug\, svarbiau buvo padėti (arba nekliudyti) aktorėms interpretuoti: lengvai atspindėti jų nuotaikas\, o skirtingomis medžiagų faktūromis vos paryškinti skirtumus. Būtent todėl rūbai netapo pririšti prie personažų ar laikmečio. Galiausiai\, tai ne trijų moterų istorijos\, tai visų moterų istorijos.\nZweigas garsėja kaip nuostabus biografijų rašytojas\, sugebantis pastebėti žmogų ir niuansuotai perteikti jo portretą skaitytojui. „24 valandos iš moters gyvenimo“ – dar vienas vyro bandymas įminti moteriškumo paslaptį. Aktorių interpretuojamose istorijose svarbus vaidmuo tenka likimui: jis įsiveržia į taisyklėmis suvaržytą pasaulį ir belieka tik spėlioti\, kodėl pasielgei vienaip ar kitaip. S. Zweigas sako: „Moters meilė pasižymi dideliu noru aukotis“. Aktorės tai interpretuoja: \,\,Kartais tai – grožis\, o kartais pražūtis\, bet jeigu likimas atneša jausmus į tavo gyvenimą – brangink. Atmesk viską\, kas buvo neigiamo\, o visa kitą nešk per gyvenimą.\n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-kamerinis-spektaklis-24-valandos-is-moters-gyvenimo/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240121T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240121T000000
DTSTAMP:20240205T154029Z
CREATED:20240205T154029Z
LAST-MODIFIED:20240205T154029Z
UID:10000020-1705795200-1705795200@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA PREMJERA. B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS\nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas – Arminas Skirvainis\nMoteris-paukštė – Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-premjera-b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240119T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240119T000000
DTSTAMP:20240205T154114Z
CREATED:20240205T154114Z
LAST-MODIFIED:20240205T154114Z
UID:10000034-1705622400-1705622400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. PREMJERA. B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS\nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas – Arminas Skirvainis\nMoteris-paukštė – Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-premjera-b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240112T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240112T000000
DTSTAMP:20240205T154144Z
CREATED:20240205T154144Z
LAST-MODIFIED:20240205T154144Z
UID:10000045-1705017600-1705017600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. PREMJERA. LUNENBERGAS
DESCRIPTION:Į Lunenbergo miestelį Kanadoje atkeliauja dvi draugės\, amerikietės – Airis ir Natali. Viena iš jų\, neseniai tapusi našle\, paveldėjo namą šiame nuostabiame pasaulio kampelyje prie Atlanto vandenyno krantų. Apie kurį jos velionis vyras niekada nebuvo užsiminęs…Įminti paslaptis\, kurias slepia šis namas\, galbūt padės netikėtai užklydęs kaimynas Čarlis. Juolab\, kad jam iš karto „krenta į akį“ (o gal į širdį) viena iš viešnių.\nIroniška melodrama\, pasakojanti mums apie mus pačius\, atverianti žmogiškų santykių gelmes\, prajuokinanti šmaikščiais dialogais.\n***\nOLEGAS ŠAPOŠNIKOVAS – žinomas latvių teatro režisierius\, profesionalus gydytojas\, psichologas. Nuo 2001 metų stato spektaklius svarbiausiuose Latvijos teatruose\, yra pastatęs keletą spektaklių Lietuvoje.\nNuo 2011 metų vadovauja Valstybiniam Daugpilio teatrui.\nSavo kūryboje režisierius dažnai derina du priešingus polius – tradicinį psichologinį teatrą ir šokiruojančias\, provokuojančias teatro formas.\nApie spektaklį „Lunenbergas“ režisierius sako: „Labai lengvą tačiau gilų šios pjesės tekstą galėčiau palyginti su Mocarto muzika\, kurios atlikimas visada reikalauja meistriškumo\, kūrybinės disciplinos bei ypatingo laisvės pojūčio. Mes kviečiame žiūrovus\, galima sakyti\, beveik į pasaką\, kurioje personažai mums visiems gerai suprantamas problemas sprendžia tarsi superherojai. Šie personažai – puikus pavyzdys\, kaip galima būti laisvomis ir stipriomis asmenybėmis nebūnant idealiais\, nes idealiais būti neįmanoma. Ir svarbu pabrėžti\, kad spektaklis ne apie tiesiog stiprias asmenybes\, o apie stiprius MOTERIS ir VYRUS\, kurie klysta\, daro kvailystes\, įsižeidžia ir pyksta\, tačiau vis tiek moka  mylėti gyvenimą ir vienas kitą.“\n \nGABIJA JARAMINAITĖ\, VALDA BIČKUTĖ ir JOKŪBAS BAREIKIS – garsūs ir žiūrovų mylimi Lietuvos teatro ir kino aktoriai\, sukūrę po kelias dešimtis vaidmenų šalies teatruose\, kine ir televizijoje.\nAktorė Gabija Jaraminaitė:\n„Ši pjesė mane moko\, kad nesvarbu\, kokios mus ištinka gyvenimo situacijos ir aplinkybės. Svarbu – kaip mes į jas reaguojame ir kokias išvadas pasidarome. O jei dar gebame į tai pažiūrėti su humoru\, gyventi iškart lengviau.“\nAktorė Valda Bičkutė:\n„Man\, kaip aktorei\, šis spektaklis itin vertingas\, dėl neįtikėtino vaidmens partitūros subtilumo ir sudėtingumo. Kai kurių scenų atlikimas moko tokių meistrystės viražų apie kuriuos svajoja kiekvienas aktorius.“\nKūrybinė komanda:\nRežisierius – Olegas Šapošnikovas\, aktoriai – Gabija Jaraminaitė\, Valda Bičkutė\, Jokūbas Bareikis.\nScenografė- Kotryna Daujotaitė\, kostiumų dailininkas – Juozas Valenta. Pjesę iš anglų kalbos išvertė Valda Bičkutė- Valiukienė.\n“Lunenburgas” pirmą kartą pristatytas 2017 m. rugpjūčio mėnesį festivalyje “Foster Festival” St. Katerinse\, Kanadoje.\nSpektaklis statomas pagal sutartį su “Palm Winter”\, GGA www.ggagency.ca\nRenginio nuoroda: http://www.lumostudija.lt\nBilietus platina Bilietai.lt \n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-premjera-lunenbergas/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240105T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240105T000000
DTSTAMP:20240205T154044Z
CREATED:20240205T154044Z
LAST-MODIFIED:20240205T154044Z
UID:10000023-1704412800-1704412800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. Komedija TOBULOS ŽMONOS
DESCRIPTION:Režisierius – Ričardas VitkaitisScenografija ir kostiumai – Eglė Krasnovė\nVaidina – Vitalija Mockevičiūtė\, Neringa Varnelytė\, Andrius Bialobžeskis\n \nTrukmė – 1 val. 20 min.\n \nN-18\n \nKomedija apie dvi tobulas žmonas ir vieną netobulą vyrą\, kuris tarp jų pasiklydo. Ji ( Vitalija Mockevičiūtė) ir Jis (Andrius Bialobžeskis) nugyveno daugybę metų tobuloje santuokoje ir regis viskas buvo gerai\, bet santuoką ėmė griauti rutina. Tas pats darbas\, tie patys namai\, tokios pačios vakarienės\, tokie patys pusryčiai\, tie patys pokalbiai per tiek metų tapo pilki ir nuobodūs.\nIr turbūt žinote\, kuomet santuoka tampa nuobodi\, vyras pradeda dairytis aplinkui ir besidairydamas pamato KITĄ (Neringa Varnelytė)\, kuri yra TOBULA. Ji graži\, šmaikšti\, įdomi ir nenusibostanti\, tik gal ne tokia šeimyniška.\nPo virtinės juokingų situacijų ir neįtikėtinų nesusipratimų\, bėgiojant nuo vienos pas kitą\, nuo sotaus\, bet nuobodaus šeimyniškumo iki aistringo\, bet alkano naujo gyvenimo\,  jis turi apsispręsti\, nes padėtis tampa ne tik juokinga\, bet jau ir nevaldoma.\n \nSpektaklis prasideda nuo iškilmingos vakarienės trise: Jis\, Jo Buvusi tobula Žmona\, ir Kita\, kuri yra jo dabartinė tobula Žmona. Per šią iškilmingą vakarienę bus išsiaiškinti visi santykiai\, išsakyti visi priekaištai\, prisimintos visos praeities laimės akimirkos. Kaip baigsis ši iškilminga dviejų TOBULŲ žmonų ir vieno netobulo VYRO vakarienė mes Jums neatskleisime. Jūs būtinai turite į ją patekti ir viską pamatyti patys.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-komedija-tobulos-zmonos/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231231T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231231T000000
DTSTAMP:20240205T154114Z
CREATED:20240205T154114Z
LAST-MODIFIED:20240205T154114Z
UID:10000033-1703980800-1703980800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. ŠVENTINIS NAUJŲJŲ METŲ KONCERTAS
DESCRIPTION:Valerija Iljinaitė (sopranas)Juozas Janužas (tenoras)\nPanevėžio muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestras GARSAS\nDirigentas Martynas Bražas\nPanevėžio muzikinis teatras tęsia tradiciją ir kviečia Naujuosius metus pasitikti drauge su muzika. Šį kartą – su publikos mylimu Muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestru „Garsas“ ir ryškiais jaunosios kartos solistais – šiuo metu Karališkojoje muzikos akademijoje studijuojančia panevėžiete Valerija Iljinaite ir Nacionalinio operos ir baleto teatro solistu Juozu Janužu.\nNuotaikingoje programoje skambės gražiausios arijos ir duetai iš populiariosios ir klasikinės muzikos repertuaro. Koncerte netrūks svinguojančių ritmų\, džiazo improvizacijų\, ir specialiai šventinei programai parengtų kūrinių.\nValerija Iljinaitė – ukrainiečių kilmės lietuvių lyrinis-dramatinis sopranas\, gimusi ir augusi Panevėžyje. Šiuo metu Valerija studijuoja Karališkojoje muzikos akademijoje pas Marcusą van den Akkerį ir Janet Haney. 2023 m. baigė muzikos bakalauro studijas Trinity Laban muzikos ir šokio konservatorijoje\, mokėsi pas Joan Rodgers CBE ir buvo Morag Noble stipendininkė. Vasarą 2023 m. debiutavo Karnegio salėje (Carnegie Hall)\, buvo apdovanota Jameso Adlerio prizu. Ji atliko 1-osios damos vaidmenį „Užburtoji fleita“ su MOS Niujorke ir dalyvavo MOS Gala koncerte Karnegio Veilio rečitalių salėje. Valerija pelnė daugybę apdovanojimų\, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Koncertavo su įvairiais orkestrais\, įskaitant Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą\, Baltarusijos valstybinį simfoninį orkestrą ir kt. Taip pat dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose\, bendradarbiavimo su žymiais muzikos profesionalais\, o 2019 m. ji buvo pakviesta dalyvauti specialiame Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos koncerte.\nTenoras Juozas Janužas dainavimo meistrystės sėmėsi iš profesoriaus Virgilijaus Noreikos\, Sigutės Stonytės\, Vladimiro Prudnikovo\, bei užsienio pedagogų. Daugelio tarptautinių dainavimo konkursų laureatas. Šiuo metu dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Yra paruošęs ne vieną vaidmenį\, aktyviai koncertuoja su įvairiais atlikėjais\, chorais\, pučiamųjų\, bei simfoniniais orkestrais.\nPanevėžio muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“ (vadovas Martynas Bražas) groja šventėse\, dalyvauja festivaliuose\, vykdo edukacines veiklas\, rengia įvairių stilių muzikines programas\, pasirodo su vokalistais Monika Linkyte\, Edgaru Davidovičiumi\, Laima Česlauskaite\, Aiste Pilibavičiūte\, Dainotu Varnu\, multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu\, bei daugeliu kitų. Bendradarbiaujant su jaunais kompozitoriais ir aranžuočių autoriais paruoštos unikalios koncertinės programos „Concert Boom“\, „Roko legendos“\, „Gyvybė ratu“\, „Laisvė šaukia“\, „Muzikos tiltai: Lietuva-Ukraina“ ir kitos. Stilingas orkestro repertuaras skamba scenose\, parkuose\, dainų švenčių estradose\, bažnyčiose ir aikštėse.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-sventinis-naujuju-metu-koncertas/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231231T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231231T000000
DTSTAMP:20240205T154029Z
CREATED:20240205T154029Z
LAST-MODIFIED:20240205T154029Z
UID:10000021-1703980800-1703980800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:ŠVENTINIS NAUJŲJŲ METŲ KONCERTAS
DESCRIPTION:DĖMESIO !!! SKELBIAMAS PAPILDOMAS KONCERTASValerija Iljinaitė (sopranas)\nJuozas Janužas (tenoras)\nPanevėžio muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestras GARSAS\nDirigentas Martynas Bražas\nPanevėžio muzikinis teatras tęsia tradiciją ir kviečia Naujuosius metus pasitikti drauge su muzika. Šį kartą – su publikos mylimu Muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestru „Garsas“ ir ryškiais jaunosios kartos solistais – šiuo metu Karališkojoje muzikos akademijoje studijuojančia panevėžiete Valerija Iljinaite ir Nacionalinio operos ir baleto teatro solistu Juozu Janužu.\nNuotaikingoje programoje skambės gražiausios arijos ir duetai iš populiariosios ir klasikinės muzikos repertuaro. Koncerte netrūks svinguojančių ritmų\, džiazo improvizacijų\, ir specialiai šventinei programai parengtų kūrinių.\nValerija Iljinaitė – ukrainiečių kilmės lietuvių lyrinis-dramatinis sopranas\, gimusi ir augusi Panevėžyje. Šiuo metu Valerija studijuoja Karališkojoje muzikos akademijoje pas Marcusą van den Akkerį ir Janet Haney. 2023 m. baigė muzikos bakalauro studijas Trinity Laban muzikos ir šokio konservatorijoje\, mokėsi pas Joan Rodgers CBE ir buvo Morag Noble stipendininkė. Vasarą 2023 m. debiutavo Karnegio salėje (Carnegie Hall)\, buvo apdovanota Jameso Adlerio prizu. Ji atliko 1-osios damos vaidmenį „Užburtoji fleita“ su MOS Niujorke ir dalyvavo MOS Gala koncerte Karnegio Veilio rečitalių salėje. Valerija pelnė daugybę apdovanojimų\, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Koncertavo su įvairiais orkestrais\, įskaitant Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą\, Baltarusijos valstybinį simfoninį orkestrą ir kt. Taip pat dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose\, bendradarbiavimo su žymiais muzikos profesionalais\, o 2019 m. ji buvo pakviesta dalyvauti specialiame Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos koncerte.\nTenoras Juozas Janužas dainavimo meistrystės sėmėsi iš profesoriaus Virgilijaus Noreikos\, Sigutės Stonytės\, Vladimiro Prudnikovo\, bei užsienio pedagogų. Daugelio tarptautinių dainavimo konkursų laureatas. Šiuo metu dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Yra paruošęs ne vieną vaidmenį\, aktyviai koncertuoja su įvairiais atlikėjais\, chorais\, pučiamųjų\, bei simfoniniais orkestrais.\nPanevėžio muzikinio teatro pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“ (vadovas Martynas Bražas) groja šventėse\, dalyvauja festivaliuose\, vykdo edukacines veiklas\, rengia įvairių stilių muzikines programas\, pasirodo su vokalistais Monika Linkyte\, Edgaru Davidovičiumi\, Laima Česlauskaite\, Aiste Pilibavičiūte\, Dainotu Varnu\, multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu\, bei daugeliu kitų. Bendradarbiaujant su jaunais kompozitoriais ir aranžuočių autoriais paruoštos unikalios koncertinės programos „Concert Boom“\, „Roko legendos“\, „Gyvybė ratu“\, „Laisvė šaukia“\, „Muzikos tiltai: Lietuva-Ukraina“ ir kitos. Stilingas orkestro repertuaras skamba scenose\, parkuose\, dainų švenčių estradose\, bažnyčiose ir aikštėse.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/sventinis-naujuju-metu-koncertas/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231220T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231220T000000
DTSTAMP:20240205T154059Z
CREATED:20240205T154059Z
LAST-MODIFIED:20240205T154059Z
UID:10000029-1703030400-1703030400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Argentinietiškas Tango
DESCRIPTION:Ansamblis „Ainiai“ kartu su tango šokėjais stebins savo klausytojus netikėtu projektu – pasitikdamas klausytoją šokio ritmu ir neįprastu – argentinietišku tango. Programa žavės ne tik žinomiausių tango kompozicijų skambesiu bei specialiai šiai programai paruoštomis mizanscenomis\, bet ir choreografų – DABEL ZANABRIA (Argentina) ir ARIEL RAMIREZ (Argentina) kompozicijas pristatysiančiais Tango kultūros erdvės „EL TANGO CLUB Espacio Cultural” šokėjų viražais.Argentinietiškas tango – tai neatsiejamas naktinio gyvenimo vaizdinys. Vos tik pasirodęs XIX amžiaus pabaigoje\, buvo uždraustas\, galiausiai atkeliavo iki Europos ir ją pakerėjo. Tango bacilą paskleidė argentiniečių šokėjai ir muzikantai\, atvykę ieškoti laimės į Paryžių. Tik pripažintas Europoje\, tango grįžo į Buenos Aires\, kur vis labiau populiarėjo ir šiandien šis šokis išgyvena savo Renesansą. Naujoje ansamblio programoje – pluoštas tango klasika vadinamų kompozicijų. Praeitame šimtmetyje sukurtos Carlos Gardel „Por Una Cabeza“\, Astor Piazzolla „Adios Nonino“ vadinamos tango vizitine kortele. Joms\, kaip ir visam pluoštui vokalinių ir instrumentinių kompozicijų originalias aranžuotes sukūrė ansamblio koncertimeisteris ir birbynininkas Narimantas Murauskas. Argentinietiškas tango – ne tik šokis\, tai – pasakojimas apie mūsų gyvenimus ir juose skambančias sielų stygas. Šį kart jos suskambės originaliuose autentiškų instrumentų obertonuose: koncertinėse kanklėse\, birbynėse ir t.t.\, o jas lydės ugningos argentinietiško tango šokėjų kompozicijos.\nPasitikime Kalėdas tango ritmu! \n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/argentinietiskas-tango/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231220T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231220T000000
DTSTAMP:20240205T154059Z
CREATED:20240205T154059Z
LAST-MODIFIED:20240205T154059Z
UID:10000030-1703030400-1703030400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Fantastinė operetė GIRIŲ KARALIUS
DESCRIPTION:Miko Petrausko fantastiška vieno veiksmo operetė „Girių Karalius“ sukurta pagal Vlado Putvinsio vienaveiksmę dramą „Nežudyk“\, kurioje mistinė būtybė – Girių Karalius – priverčia Medžiotoją nebekirsti girių ir nebežudyti gyvūnų. Mat būtent pastarieji alkani ir pasirengę suėsti mažesnį už save. Tačiau net ir juos – zuikius\, lapę\, vilką\, mešką – Girių Karalius moko svarbiausio – gerbti gyvybę. Šioje ryškioje silpnesniųjų ir stipresniųjų priešpriešoje visi mokosi elgtis taip\, kaip nori\, kad su jais būtų elgiamasi nepaisant to kuris stipresnis\, greitesnis\, aukštesnis ir t. t.\, o varžymuisi\, kuris geresnis ribų nėra ne tik pas mažuosius\, bet ir pas suaugusiuosius – todėl muzikinis spektaklis „Girių Karalius“ skirtas tiek mažiems tiek dideliems.Minėdami kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines\, bendradarbiaujant su Kauno miesto muziejumi\, iš fondų atrinkome ir prikėlėme naujam gyvenimui šią fantastinę operetę\, kviesdami visus prisiminti jo nuveiktus darbus\, praleisti laiką su jo muzika\, kurios dėka pažinsime negirdėtus\, tik muzikos istorijos puslapiuose minimus Miko Petrausko muzikos aruodus bei atsakysime į klausimą\, kiek prieš šimtmetį aktualūs kūrybiniai bandymai galėtų būti aktualūs ir prasmingi XXI-ojo amžiaus žmonėms.\nGirių Karalius – Justinas Buta\nMedžiotojas – Rytis Janilionis (baritonas)\nJurga – Justina Tomkutė-Petraitienė (sopranas)\nKauno muzikos ansamblis AINIAI\nKompozitorius – Mikas Petrauskas\nAranžuočių autorius – Giedrius Svilainis\nTeksto autorius – Mingaila Rastenis\nRežisierė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė\nScenografė – Izabelė Narečionytė\nOrganizatorius KĮ Kauno santaka\nProjekto rėmėjas Lietuvos kultūros taryba\nPartneris Kauno miesto muziejus
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/fantastine-operete-giriu-karalius/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231219T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231219T000000
DTSTAMP:20240205T154045Z
CREATED:20240205T154045Z
LAST-MODIFIED:20240205T154045Z
UID:10000026-1702944000-1702944000@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:R. Difartas ir A. Difartė: “Stebuklo paliesti“
DESCRIPTION:„Stebuklo paliesti“/ šventinis akustinis koncertasMes laukiam stebuklo…kuris tyliai ateina ir pasibeldžia į mūsų širdis\, žiemos skraiste užklotą naktį.\nVienu gražiausių šeimyninių duetų Lietuvoje vadinami R. Difartas ir A. Difartė tęsia kiekvienų metų tradiciją – šventiniuose koncertuose dovanoti publikai Šv. Kalėdų laukimo džiaugsmą ir muziką\, paliečiančią pačias sielos gelmes.\nŠiais metais duetas kviečia klausyti gražiausių Šv.Kalėdų dainų\, giesmių bei autorinės muzikos jaukiose Lietuvos miestų salėse bei bažnyčiose\, kurias užlies šventinės šviesos\, balsų\, gitaros\, kanklių ir smuiko garsai.\nIšskirtinio skambesio\, unikalus projektas\, prie kurio prisijungi ir talentingosios I. Kurienė – kanklės bei M. Kudirkienė – smuikas.\nAtlikėjai:\nR. Difartas – vokalas\, gitara\nA. Difartė – vokalas\, ukulėlė\nI. Kurienė – kanklės\nM. Kudirkienė – smuikas
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/r-difartas-ir-a-difarte-stebuklo-paliesti/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231215T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231215T000000
DTSTAMP:20240205T154627Z
CREATED:20240205T154627Z
LAST-MODIFIED:20240205T154627Z
UID:10000134-1702598400-1702598400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. Spektaklis EMIGRANTAI
DESCRIPTION:Amžiaus cenzas: N-14„Emigrantai“ (rež. Darius Gumauskas\, vaidina: Giedrius Savickas ir Marius Čižauskas) pagal Sławomiro Mrożeko pjesę\nŠiame spektaklyje-komedijoje emigrantai pyksis\, taikysis\, valgys\, prausis ir linksminsis – kaip tai vyko daugelyje Europos butų karantino metu. Intelektualas mąstytojas ir juodadarbis arba Vilniaus hipsteris ir Londono statybų pagalbinis.\nS.Mrožeko pjesę išvertus tarsi rankovę\, autoriaus emigrantus sugrąžinus atgal į tėvynę\, sakytume: sveiki\, broliai\, 30 metų stebime mažėjantį gyventojų skaičių\, senstančią populiaciją\, prarastą milijoną žmonių. Dabar toks šansas… Tačiau visuomenės reakcija priešinga: baimė\, nepasitikėjimas\, neapykanta. Kūrybinė komanda kitu kampu žvelgia į neturinčius kur padėti savo didelių\, neatsiplaunančių rankų tėvynainius. Režisierius remiasi artima šeimos patirtimi: visi\, be išimties\, trylika jo pusbrolių dirba Vokietijos\, Airijos\, Anglijos\, Islandijos\, Švedijos\, Ispanijos statybose.\nEmigrantai (rež. Darius Gumauskas\, vaidina: Giedrius Savickas ir Marius Čižauskas) pagal to paties pavadinimo Slavomiro Mrožeko pjesę buvo sukurtas Tarptautinio Teatro festivalio SIRENOS pagrindinėje programoje 2020 m. rudenį.\nAutorių teisės priklauso – Verlag Diogenes.\nRėmėjai: Vilniaus Miesto Savivaldybė\, Lietuvos Kultūros Taryba\, Vaga\, Clear Channel Lietuva.\nProdiuseris: VšĮ DARBININKAI\nKooprodiuseris: SIRENOS\nRenginys yra viena iš Vilniaus 700-tojo jubiliejaus iniciatyvų. Kelis metus organizuojama šventė kuriama partnerystės principu.\nBilietus platina tik bilietai.lt
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-spektaklis-emigrantai/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231214T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231214T000000
DTSTAMP:20240205T154215Z
CREATED:20240205T154215Z
LAST-MODIFIED:20240205T154215Z
UID:10000056-1702512000-1702512000@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:ROMANTIC SAX
DESCRIPTION:JUOZAS KURAITIS (saksofonas)DAUMANTAS SLIPKUS (fortepijonas)\nĮ vieno geidžiamiausių Lietuvos saksofonininkų koncertą bilietai ištirpsta akimirksniu… Šio charizmatiškojo atlikėjo įrašytais pop kūriniais socialiniuose tinkluose ir įvairiose medijų platformose dalinamasi šimtus kartų\, jie sulaukia tūkstančių paspaudimų “patinka”.\nŠiemet saksofonininkas Juozas Kuraitis pakvies į koncertinį turą po Lietuvos miestus ir kartu su charizmatiškuoju pianistu Daumantu Slipkumi pristatys putojančią lyg šampanas programą.\nKoncertuose skambės gražiausi kada nors parašyti kūriniai saksofonui bei šio unikalaus instrumento atliekamos žinomiausios ir populiariausios pop dainos\, pritariant visų instrumentų karaliui – fortepijonui.\nAlytus\, Kaunas\, Jonava\, Anykščiai\, Šiauliai\, Panevėžys ir Vilnius – miestai\, kurių gyventojai ir svečiai turės progą mėgautis itin romantiškais koncertais. Juk saksofonas – tai vienas geidžiamiausių muzikos instrumentų\, be kurio skambesio neįsivaizduojame pačių žinomiausių romantinių dainų. Tad susitikime pasiklausyti užburiančios saksofono ir fortepijono dueto magijos.\n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/romantic-sax/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231213T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231213T000000
DTSTAMP:20240205T154114Z
CREATED:20240205T154114Z
LAST-MODIFIED:20240205T154114Z
UID:10000035-1702425600-1702425600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:KONCERTINIS TURAS | Ona Kolobovaitė\, Aurelijus Globys ir Zbignev Levicky
DESCRIPTION:Išskirtinis koncertinis turas „10 – metų scenoje kartu“Operos solistė Ona Kolobovaitė\nPirmasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikas Zbigniev Levicki\nGitaros virtuozas Aurelijus Globys\nOna Kolobovaitė\, Aurelijus Globys ir Zbigniev Levicki scenos partneriai jau 10 metų\, minėdami šią sukaktį kviečia ištikimiausius savo klausytojus į šventinį ir ypatingą koncertą. Šiai progai atlikėjai paruošė išskirtinę programą\, atrinktą per dešimt metų.\nOperos solistė Ona Kolobovaitė\, pirmasis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro smuikas Zbigniev Levicki ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys kviečia Jus į ypatingą jubiliejinių koncertų turą\, kuriame švenčia 10 metų kūrybinio kelio scenoje sukaktį.\nŠventinėje programoje atlikėjai pristatys dešimtmečio geriausius momentus\, naujus muzikinius kūrinius ir virtuoziškus pasirodymus.\n„Mes kviečiame Jus prisijungti prie mūsų\, dalintis šia ypatinga akimirka ir kartu švęsti muzikos magiją\, kurią sukūrėme šiame dešimtmečio kūrybiniame kelyje. Išgirsite daug naujų bei pačių gražiausių ir virtuoziškiausių melodijų iš projekto “Amžių dvikova”.\nSkambės ispaniskos aistros ir meilės pripildytos vokalinės improvizacijos atliekamos operos solistės Onos Kolobovaitės.Tai bus vakaras\, kuris paliks jums ne tik džiaugsmo\, bet ir nepakartojamos muzikinės patirties prisiminimus.“\nBilietus platina tik bilietai.lt\n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/koncertinis-turas-ona-kolobovaite-aurelijus-globys-ir-zbignev-levicky/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231212T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231212T000000
DTSTAMP:20240205T154058Z
CREATED:20240205T154058Z
LAST-MODIFIED:20240205T154058Z
UID:10000027-1702339200-1702339200@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:KALĖDŲ DŽIAZAS
DESCRIPTION:Dažniausiai monumentalius ir rimtus akademinės muzikos kūrinius atliekantis Kauno valstybinis choras su energinguoju Kauno bigbendu parengė klausytojams nuotaikingą programą\, kurioje abu kolektyvus išgirsite visiškai kitu kampu. Džiazo ritmų\, gospelo intonacijų ir šventinės Kalėdų nuotaikos kupiname koncerte skambės puikiai žinomos\, visame pasaulyje dainuojamos kalėdinės giesmės\, nuspalvintos naujomis aranžuotėmis\, sujungiančiomis galingą choro skambesį su džiaziniu bigbendo šėlsmu. Toks džiazuojantis\, svinguojantis dviejų kolektyvų aljansas kviečia klausytis šviesių melodijų\, skaidrių harmonijų\, džiaugsmą ir viltį skelbiančių kūrinių\, kurie dviejų kolektyvų dėka skambės kaip šviesos\, gėrio ir palaiminimo blyksnis. \nDalyvaus:\nKAUNO BIGBENDAS\nVyr. dirigentas Tomas Botyrius\nKAUNO VALSTYBINIS CHORAS\nMeno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/kaledu-dziazas/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231211T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231211T000000
DTSTAMP:20240205T154144Z
CREATED:20240205T154144Z
LAST-MODIFIED:20240205T154144Z
UID:10000043-1702252800-1702252800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Z. LEVICKI ir V. LUKOČIUS | Dvi stichijos – smuikas ir fortepijonas
DESCRIPTION:Scenoje susitiks ilgamečiai scenos partneriai – ZBIGNIEV LEVICKI ir VYTAUTAS LUKOČIUS\, kurie kviečia Jus pasiklausyti gražiausių smuiko ir fortepijono melodijų.Šis stichijų duetas savo programoje pateiks klasikos šedevrus Mozarto\, Bacho\, A. Vivaldi “ Keturi metų laikai“\, Massenet\, Saint-Saenso kūrinius\, romantiškas F. Kreislerio\, Gershwino melodijas\, kurias išpopuliarino lietuvių kilmės smuiko virtuozas Jasha Heifetz\, bei populiarias Queen\, B. Adams\, Scoprpions\, O. Ozbourne aranžuotes.\nKą dar galima pridurti…..tik gal\, kad šis puikus koncertas žada nuostabią muziką \, gerą nuotaiką\, kuria norėsis dalintis ir su kitais.\nBilietais prekiauja teatro kasa ir kakava.lt
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/z-levicki-ir-v-lukocius-dvi-stichijos-smuikas-ir-fortepijonas/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231210T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231210T000000
DTSTAMP:20240205T154159Z
CREATED:20240205T154159Z
LAST-MODIFIED:20240205T154159Z
UID:10000050-1702166400-1702166400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Vienaveiksmis baletas  KARMEN
DESCRIPTION:Vienaveiksmis baletas pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“\nFatališkas Karmen paveikslas jau daugiau kaip šimtą metų žadina įvairių sričių menininkų vaizduotę. Už jį turime būti dėkingi Prosperui Mérimée: trečioji jo apsakymo „Karmen“ dalis įkvėpė ir Georgesʼo Bizet operos libreto autorius Henri Meilhacą ir Ludovicą Halévy. Nors 1985 m. operos premjera Paryžiuje patyrė fiasko\, ji kompozitoriui pelnė amžiną šlovę\, o aistringos „Karmen“ melodijos gerai pažįstamos visų kartų klausytojams. Jos gyvuoja įvairiausiais pavidalais ir formomis: nuo teatrų pastatymų iki koncertinių atlikimų\, nuo transkripcijų įvairiems instrumentams iki mobiliųjų telefonų melodijų.\nNe išimtis ir Panevėžys – nemarioji Karmen istorija yra pikantiškas prieskonis operetėmis garsėjančio miesto Muzikinio teatro rudens sezone. Baltijos baleto teatro režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“ sukurtas vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai yra pirmoji šio kūrinio pastatymo versija\, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsilieja holograminės vaizdo projekcijos.\n„Karmen vaidmuo – kiekvienos balerinos svajonė\, – sako režisierė ir choreografė M. S. Šimulynaitė\, pagrindinį baleto vaidmenį patikėjusi Evelinai Fokinai. Karmen mylimuosius bei kitus veikėjus įkūnija trys šokėjai – Pijus Ožalas (Don Chosė)\, Simonas Laukaitis (toreadoras Eskamiljas) ir Danielius Voinovas (kareivis\, būrėja\, giltinė)\, ir toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas yra unikalus ne tik Lietuvoje\, bet ir pasaulyje.\nŠokį ir hologramines vaizdo projekcijas choreografė ir režisierė derina ne pirmą kartą\, šį efektingą reginį galėjo išvysti ir šiuolaikinio baleto spektaklio „Vienatvės armija“ („Army of solitude“) žiūrovai\, jame artistai šoko pagal atlikėjos Bjork muziką. Pastarasis kūrėjos eksperimentas susilaukė nemažo dėmesio. Spektaklis „Karmen“ – tai dar vienas bandymas sujungti skirtingas meno formas\, kviečiant žiūrovą į paveikų ir daugiaprasmį pasirodymą.\nSpektaklyje naudojamas legendinis Sauliaus Sondeckio ir Lietuvos kamerinio orkestro interpretacijos įrašas.\nPastatymo partneris – Baltijos baleto teatras\nRežisierė ir choreografė – Marija Simona Šimulynaitė\nVaizdo projekcijų kūrėjas – Vytautas Žarnauskas\nScenografija ir kostiumai – Erlandas Smolskas\, Egidijus Rainys\nŠviesų dailininkas – Mantas Bartusevičius\nŠokėjai:\nEvelina Fokina – Karmen\nPijus Ožalas – Don Chosė\nSimonas Laukaitis – Toreadoras Eskamiljas\nDanielius Voinovas – kareivis\, būrėja\, giltinė \nBilietus platina teatro kasa ir kakava.lt \n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/vienaveiksmis-baletas-karmen-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231208T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231208T000000
DTSTAMP:20240205T154214Z
CREATED:20240205T154214Z
LAST-MODIFIED:20240205T154214Z
UID:10000052-1701993600-1701993600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Rosita Čivilytė. Meilės spalvos
DESCRIPTION:Bilietus platina tik Bilietai.ltBilietus galima įsigyti čia:
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/rosita-civilyte-meiles-spalvos/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231203T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231203T000000
DTSTAMP:20240205T154114Z
CREATED:20240205T154114Z
LAST-MODIFIED:20240205T154114Z
UID:10000032-1701561600-1701561600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:ROMANTIZMO PERLAI
DESCRIPTION:A. Dvořák Styginių kvartetas Nr. 12\, F-dur\, op. 96R. Schuman vokalinis ciklas „Moters meilė ir gyvenimas“\nJomantė Šležaitė (sopranas)\nPanevėžio styginių kvartetas\nAsta Striogaitė-Puodžiūnientė (I smuikas)\nDiana Labudienė (II smuikas)\nGirdutis Jakaitis (altas)\nRokas Vizbaras (violončelė)\nPanevėžio styginių kvartetas pristato naują programą\, kurioje – du ryškūs romantizmo epochos kompozitorių opusai\, palikę gilų pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje: A. Dvoržako „Amerikietiškasis“ kvartetas ir R. Šumano vokalinis ciklas „Moters meilė ir gyvenimas“\, kurį kvartetas atliks kartu su soliste Jomante Šležaite.\nČekų kompozitoriaus A. Dvoržako styginių kvartetas F-dur dar vadinamas „Amerikietiškuoju“\, sukurtas kompozitoriui gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gaivus\, veržlus ir optimistiškas\, ypatingai virtuoziško atlikimo reikalaujantis opusas pirmą kartą buvo atliktas 1893 m. Bostone ir iki šiol yra vienas populiariausių kamerinės muzikos repertuaro kūrinių.\nR. Šumano vokalinis ciklas pagal vokiečių poeto A. von Chamisso eiles – vienas iškiliausių kompozitoriaus vokalinių kūrinių. Ciklą sudaro aštuonios dainos\, kuriose subtiliai ir giliai perteikiamos skirtingos būsenos\, moters išgyvenimai\, patiriant svarbiausią ir gražiausią – meilės jausmą\, kuris vis kinta keliaujant skirtingais gyvenimo etapais: įsimylėjus\, tapus žmona\, motina\, ir galiausiai – išgyvenant mylimojo netektį.\nPernai dvidešimt penktąjį jubiliejų atšventusio Panevėžio styginių kvarteto repertuare – įvairių epochų\, žanrų ir stilių muzika. Kvarteto koncertuose skamba ne tik klasikinė muzika\, bet ir  pramoginės bei džiazo muzikos kompozicijos. Kiekvienais metais kolektyvas paruošia net keletą įvairaus pobūdžio programų\, jose kartu pasirodo žymūs muzikai iš Lietuvos ir užsienio. Kvartetas aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime\, rengia sakralinės muzikos koncertus Lietuvos bažnyčiose\, griežia šventėse\, parodose\, su edukacinėmis programomis vyksta į mokyklas ir darželius\, dalyvauja festivaliuose („Už muziką ir vaikystę“\, „Šv. Cecilijai“\, „ Ant Katedros laiptų“\, „Bistrampolio festivalis“\, „Dangus skelbia Dievo šlovę“\, „Poezijos pavasaris“). Kolektyvas koncertavo Lenkijoje\, Latvijoje\, bei Švedijoje.\nSopranas Jomantė Šležaitė– įvairių tarptautinių konkursų dalyvė ir laureatė\, pelniusi I vietą ir žiūrovų simpatijų prizą VIII Klaudios Taev jaunųjų operos dainininkų konkurse Estijoje. Solistė atlieka kamerinę muziką\, yra sukūrusi ne vieną vaidmenį Lietuvos\, Estijos\, Vokietijos\, Austrijos teatruose; įdomus jos Merės Popins vaidmuo R. Šerkšnytės operoje „Penki Merės stebuklai“ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje\, o šių metų rugsėjį sopranas įsikūnijo į įsimintiną pamotės vaidmenį  J. Massenet operoje“Pelenė“\, kuri nuskambėjo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre bei spektakliuose Estijoje. Atlikėja ne tik kuria vaidmenius\, bet žavesi vokiečių bei kitų šalių kompozitorių muzika\, kuri gali atskleisti visai kitą dainininkės muzikinę pusę. Daugelis televizijos žiūrovų gali prisiminti Jomantę\, kaip projekto „Šok su žvaigžde“ finalininkę\, o Lietuvos nacionalinės filharmonijos lankytojai dažnai sutinka atlikėją ne tik kaip koncertų vedėją\, bet ir tinklalaidės „Laikas muzikai“ kūrėją.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/romantizmo-perlai/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231201T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231201T000000
DTSTAMP:20240205T154044Z
CREATED:20240205T154044Z
LAST-MODIFIED:20240205T154044Z
UID:10000022-1701388800-1701388800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Šiuolaikinė opera „KAS AŠ?“
DESCRIPTION:Vienaveiksmė šiuolaikinė opera (4 paveikslai)KAS AŠ?\nTrukmė 1\,15 val.\nBe pertraukos\nMartynas Bialobžeskis / Jonas Jurkūnas / Rytas Svilainis / Giedrius Svilainis / Linas Rimša\nRežisierius Alvydas Šlepikas\nDirigentas Artūras Dambrauskas\nOpera „Kas aš?“\nValstybinis choras „Vilnius“ pristato naujausią projektą – šiuolaikinę operą „Kas aš?“\nTai – vieno veiksmo opera\, kurią pagal pagal Alvydo Šlepiko libretą sukūrė penki kompozitoriai – Martynas Bialobžeskis\, Jonas Jurkūnas\, Giedrius Svilainis. Rytas Svilainis bei Linas Rimša.\nOperos siužetinė linija driekiasi pagrindinių operos herojų gyvenimo istorijų keliais ir gyvenimo sukurtomis realijomis\, kuomet žmogus susiduria su artimojo ligos ar praradimo akivaizda.\nŠiuolaikinio operos meno kalba autoriai kelia filosofinį klausimą – kas mes esame? Kuo tampame\, kai panyrame į praeitį ir sąmonės miglas tarytum į sapną? Koks tampa žmogus\, išgyvenantis gyvenimo metamorfozes ir kaip su nauja realybe taikosi artimas? Operoje pasiremta tikrų žmonių patirtimis ir išgyvenimais\, emocijomis ir atsakymų į netikėtai užgriuvusius egzistencinius klausimus\, paieškomis.\nOperą sudaro keturios dalys\, kurios atskleidžia žmogaus gyvenimą\, kaip ištisinę pakilimų ir nuopuolių grandinę: „Moteris\, šaukianti balkone“\, „Drugeliai pilve“\, „Vinys į galvą“ ir „Užmaršties pieva“. Visi penki operos autoriai savo muzikoje išreiškia skirtingus požiūrius ir muzikos komponavimo raktus: Jono Jurkūno bei Giedriaus ir Ryto Svilainių muzikinėse dalyse – daugiau ironijos\, grotesko\, absurdo\, o Martyno Bialobžeskio ir Lino Rimšos dalys savyje sutelkia lyrikos bei dramatizmo kupinus pasažus\, meninius sprendimus.\nOpera pasakoja apie tai\, kad ir kokia lemties korta iškristų\, todėl turime nepamiršti tų\, kurie paskendo užmaršties pievos sapnuose.\nKūrybinė grupė:\nScenografė\, kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė\nChoreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė\nVaizdo projektorių autorius Oskaras Stirna\nDekoracijų kūrėjas Remigijus Jančauskas\nGarso režisierius Vilnius Narvilas\nDirigentas Artūras Dambrauskas\nDirigento asistentas Giedrius Pavilionis\nVaidmenys ir atlikėjai:\nJovita Vaškevičiūtė – Motina\nMindaugas Jankauskas – Sūnus Algis\nGintautas Skliutas – Algio Tėvas\nAurelija Stasiulytė – Mergina\nKonstantinas Toman – Merginos Tėvas\nAlfredas Miniotas – Valkata\nValstybinis choras „Vilnius“\nRytas Svilainis – elektroninė muzika
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/siuolaikine-opera-kas-as/
END:VEVENT
END:VCALENDAR