BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Panevėžio Muzikinis Teatras - ECPv6.17.5//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Panevėžio Muzikinis Teatras
X-ORIGINAL-URL:https://paneveziomuzikinis.lt
X-WR-CALDESC:Events for Panevėžio Muzikinis Teatras
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Moscow
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:MSK
DTSTART:20230101T000000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240307T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240307T000000
DTSTAMP:20240205T154159Z
CREATED:20240205T154159Z
LAST-MODIFIED:20240205T154159Z
UID:10000047-1709769600-1709769600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:NIJOLĖ NARMONTAITĖ. Juoko ir romantikos niekada nebus per daug
DESCRIPTION:Kino\, televizijos ir teatro aktorės NIJOLĖS NARMONTAITĖS susitikimas – koncertas „JUOKO IR ROMANTIKOS NIEKADA NEBUS PER DAUG” – visiems skoniams!Skambės ne tik dainos\, poezija\, smagios istorijos\, bet pakeliausime ir naujos Nijolės Narmontaitės knygos “Aktoriai\, režisieriai ir 77 laimės receptai” labirintais.\nLauksime Jūsų !
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/nijole-narmontaite-juoko-ir-romantikos-niekada-nebus-per-daug/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240310T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240310T000000
DTSTAMP:20240205T154028Z
CREATED:20240205T154028Z
LAST-MODIFIED:20240205T154028Z
UID:10000017-1710028800-1710028800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:R. Rodgers miuziklas MUZIKOS GARSAI
DESCRIPTION:Muzika – Richard Rodgers\nEilės – Oscar Hammerstein II (iš anglų kalbos vertė Kotryna Vilnonytė)\nPagal Howard Lindsay ir Russel Crouse knygą ir Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“\nRodoma suderinus su R&H Theatricals Europe\nPanevėžio muzikinio teatro scenoje – legendinis Richardo Rodgerso miuziklas visai šeimai! Karta iš kartos puoselėjamos šeimos vertybės\, visiems puikiai žinomos melodijos ir meilės istorija nepalieka abejingų. Šis laikui nepavaldus pasakojimas paremtas tikrais įvykiais\, jis sukurtas pagal Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“. Pagrindinė kūrinio veikėja Marija pasiryžusi tapti vienuole\, tačiau jos meilė muzikai ir pažintis su gausia Trapų šeima priverčia apmąstyti savo pašaukimą.\nSpektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks solistė Sandra Lebrikaitė\, Georgo fon Trapo vaikus vaidins Panevėžio muzikos mokyklos ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokiniai.\n2018-aisiais „Muzikos garsai“ Panevėžio muzikiniame teatre atgimė režisieriaus Nerijaus Petroko ir dirigento Vidmanto Kapučinsko iniciatyva. Vienas svarbiausių šio pastatymo tikslų – jaunajai kartai dovanoti nepamirštamą muzikinę patirtį. N. Petrokas tikina\, kad šis miuziklas ne vieną jaunuolį įkvėpė pasirinkti gyvenimo kelią: „Yra buvę jog spektaklyje dalyvavę vaikai paskui pasirenka dainininko ar muzikanto\, teatralo kelią. Edukacinė šio spektaklio vertė labai didelė“. Režisierius priduria\, jog miuziklas įdomus ne tik vaikams ir jaunuoliams\, gražių palinkėjimų\, jausmingų komentarų negaili tėvai bei seneliai.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/r-rodgers-miuziklas-muzikos-garsai-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240312T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240312T000000
DTSTAMP:20240205T153957Z
CREATED:20240205T153957Z
LAST-MODIFIED:20240205T153957Z
UID:10000004-1710201600-1710201600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Muzikinė komedija „AR AMERIKA PIRTYJE?!“
DESCRIPTION:Nusibodo banalybės\, pigūs anekdotai\, muilo operų siužetai ir kompiuteriu kurta muzika?! Čia žiūrovai išvys nuoširdžią\, TIKRĄ komediją. Ir nepaprastą – muzikinę! „AR AMERIKA PIRTYJE?!“ – tai muzika ir dainomis atgaivinta pirmoji lietuviška pjesė\, su dideliu pasisekimu gastroliuojanti po Lietuvos miestų sales.„Ak\, Amerika…“ – ne kartą atsidus spektaklio herojai\, patys puikiai suprasdami\, kad „gera ten\, kur mūsų nėra“. Čia lietuviškos vantos į šipulius sutrupins „pažadėtosios žemės“ miražus\, o pirties karštis šmaikščiai apnuogins patikliųjų silpnybes ir savanaudiškųjų klastą. Iš veikėjų (o gal ir mūsų pačių) pasijuokti leis šaržuotais personažais virtusios žmogiškos ydos: godumas\, kvailumas ir puikybė.\nKlasikinio lietuviško spektaklio siužetą režisierius Nerijaus Petroko atgaivino melodijomis\, specialiai aranžuotomis žinomo TV projektų dirigento Vytauto Lukočiaus. Patrauklų kūrybinį sumanymą Lietuvos salėse įgyvendina scenos vijurkas Deivis Norvilas\, žavingoji Sandra Lebrikaitė ir Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ artistai.\nTačiau ką reiškia klaustukas ir šauktukas\, atsidūrę spektaklio pavadinime? Ateikite ir sužinokite patys – juk tai naujas žvilgsnis į klasika tapusią komediją!  🌿🧖❓❗\nVaidina:\n \nVINCAS – Deivis Norvilas\nAGOTA – Sandra Lebrikaitė\nANTANAS – Rytis Janilionis\nBEKAMPIS – Osvaldas Petraška\nFAIBČIKAS – Nerijus Petrokas\nPIRŠLYS – Justinas Buta\ndalyvauja muzikantai: Lina Murauskienė\, Paulina Daukšytė\, Vytautas Švabauskas\, Raimundas Kukanauskas\, Narimantas Murauskas\, Justinas Buta.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/muzikine-komedija-ar-amerika-pirtyje/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240314T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240314T000000
DTSTAMP:20240205T153957Z
CREATED:20240205T153957Z
LAST-MODIFIED:20240205T153957Z
UID:10000005-1710374400-1710374400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:SAULIUS ir JOKŪBAS BAREIKIAI  „Autorinių dainų vakaras“
DESCRIPTION:    Retai scenoje kartu susitinkantys aktoriai\, Saulius ir Jokūbas Bareikiai  – tėvas ir sūnus\, visus bardų muzikos gerbėjus kviečia į autorinių dainų vakarą.       Sau­lius pa­si­da­li­jo is­to­ri­ja apie due­to at­si­ra­di­mą. „Mus su­kū­rė Vir­gis Sta­kė­nas\, pa­kvie­tęs į sa­vo fes­ti­va­lį“\, – tei­gė S. Ba­rei­kis. Iš pra­džių ne­įsi­vaiz­da­vę sa­vęs kar­tu sce­no­je\, da­bar ak­to­riai su­ren­gia ke­lis kon­cer­tus per me­tus\, tad iš­girs­ti juos gro­jan­čius due­te yra ma­lo­ni ga­li­my­bė. Il­gą lai­ką Jo­kū­bo kū­ry­ba „slė­pė­si“ stal­čiu­je. Ta­čiau šian­dien šie du ta­len­tin­gi vy­rai tu­ri bend­rą  prog­ra­mą\, ku­rio­je žiū­ro­vai ga­li pa­sik­lau­sy­ti au­to­ri­nių Sau­liaus ir Jo­kū­bo dai­nų.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/saulius-ir-jokubas-bareikiai-autoriniu-dainu-vakaras/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240317T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240317T000000
DTSTAMP:20240205T154014Z
CREATED:20240205T154014Z
LAST-MODIFIED:20240205T154014Z
UID:10000016-1710633600-1710633600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:R. Rodgers miuziklas MUZIKOS GARSAI
DESCRIPTION:Muzika – Richard Rodgers\nEilės – Oscar Hammerstein II (iš anglų kalbos vertė Kotryna Vilnonytė)\nPagal Howard Lindsay ir Russel Crouse knygą ir Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“\nRodoma suderinus su R&H Theatricals Europe\nPanevėžio muzikinio teatro scenoje – legendinis Richardo Rodgerso miuziklas visai šeimai! Karta iš kartos puoselėjamos šeimos vertybės\, visiems puikiai žinomos melodijos ir meilės istorija nepalieka abejingų. Šis laikui nepavaldus pasakojimas paremtas tikrais įvykiais\, jis sukurtas pagal Marios von Trapp memuarus „Dainuojančios šeimos Trapp istorija“. Pagrindinė kūrinio veikėja Marija pasiryžusi tapti vienuole\, tačiau jos meilė muzikai ir pažintis su gausia Trapų šeima priverčia apmąstyti savo pašaukimą.\nSpektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks solistė Sandra Lebrikaitė\, Georgo fon Trapo vaikus vaidins Panevėžio muzikos mokyklos ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokiniai.\n2018-aisiais „Muzikos garsai“ Panevėžio muzikiniame teatre atgimė režisieriaus Nerijaus Petroko ir dirigento Vidmanto Kapučinsko iniciatyva. Vienas svarbiausių šio pastatymo tikslų – jaunajai kartai dovanoti nepamirštamą muzikinę patirtį. N. Petrokas tikina\, kad šis miuziklas ne vieną jaunuolį įkvėpė pasirinkti gyvenimo kelią: „Yra buvę jog spektaklyje dalyvavę vaikai paskui pasirenka dainininko ar muzikanto\, teatralo kelią. Edukacinė šio spektaklio vertė labai didelė“. Režisierius priduria\, jog miuziklas įdomus ne tik vaikams ir jaunuoliams\, gražių palinkėjimų\, jausmingų komentarų negaili tėvai bei seneliai.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/r-rodgers-miuziklas-muzikos-garsai/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240319T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240319T000000
DTSTAMP:20240205T154029Z
CREATED:20240205T154029Z
LAST-MODIFIED:20240205T154029Z
UID:10000019-1710806400-1710806400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Gintarės Jautakaitės autorinis vakaras VIEŠPATIES LELIJA
DESCRIPTION:Tik šiems vieninteliams koncertams iš Amerikos grįžta dainininkė\, kompozitorė\, pianistė ir poetė Gintarė Jautakaitė. Krištolo skaidrumo balsu\, nuoširdumu ir Enyos dainas primenančiomis melodijomis atlikėja įsimena ilgam ir įkvepia kiekvieną klausytoją išsinešti vidinę šviesą. Šį kartą Gintarė Jautakaitė lankosi Lietuvoje atgimstant pavasariui ir kviečia susitikti autoriniuose koncertuose: \n–          kovo 18 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje;\n–          kovo 19 d. 18 val. Panevėžio muzikinis teatras\n–          kovo 25 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje\, Vilniuje. \nKrištolinio balso savininkė – taip G. Jautakaitė buvo vadinama sulaukusi 16 metų\, kai sudainavo Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“. Gerbėjai puikiai prisimena ne tik pirmą kartą jos atliktas „Kregždutes“\, bet ir pačios Gintarės sukurtas dainas „Viešpaties lelija“\, „Laivai“\, „Į tave einu“. Koncertų metu skambės ir naujausios\, dar negirdėtos Gintarės dainos. \nGintarė Jautakaitė yra pirmoji ir vienintelė Lietuvos populiarios muzikos atlikėja pasirašiusi sutartį su didžiausiomis muzikos kompanijomis Sony Records ir EMI\, o prieš 20 metų\, Anglijoje buvo išleistas jos kūrybos diskas \,\,Earthless“. Atlikėja koncertuoja JAV\, Didžiojoje Britanijoje\, Norvegijoje\, Airijoje\, Austrijoje\, Liuksemburge\, Vokietijoje.\nPakylėjančiai skaidrus Gintarės balsas\, prasminga jos kuriama ir atliekama muzika neabejotinai džiugins ir pakylės kiekvieną koncerto klausytoją. Bilietai į koncertus platinami portale bilietai.lt\, daugiau informacijos rasite www.lmkoncertai.lt \nOrganizatorius: Viešoji įstaiga „Liudo Mikalausko koncertai“.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/gintares-jautakaites-autorinis-vakaras-viespaties-lelija/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240322T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240322T000000
DTSTAMP:20240205T153959Z
CREATED:20240205T153959Z
LAST-MODIFIED:20240205T153959Z
UID:10000011-1711065600-1711065600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS | rež. J. Vaitkus
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS \nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\n \nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas –  Arminas Skirvainis\, Raimundas Juzuitis\nMoteris-paukštė – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\n \nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-rez-j-vaitkus-4/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240324T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240324T000000
DTSTAMP:20240205T153959Z
CREATED:20240205T153958Z
LAST-MODIFIED:20240205T153959Z
UID:10000010-1711238400-1711238400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS | rež. J. Vaitkus
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS \nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas –  Arminas Skirvainis\, Raimundas Juzuitis\nMoteris-paukštė – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-rez-j-vaitkus-3/
END:VEVENT
END:VCALENDAR