BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Panevėžio Muzikinis Teatras - ECPv6.17.5//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://paneveziomuzikinis.lt
X-WR-CALDESC:Events for Panevėžio Muzikinis Teatras
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Moscow
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:MSK
DTSTART:20230101T000000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240105T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240105T000000
DTSTAMP:20240205T154044Z
CREATED:20240205T154044Z
LAST-MODIFIED:20240205T154044Z
UID:10000023-1704412800-1704412800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. Komedija TOBULOS ŽMONOS
DESCRIPTION:Režisierius – Ričardas VitkaitisScenografija ir kostiumai – Eglė Krasnovė\nVaidina – Vitalija Mockevičiūtė\, Neringa Varnelytė\, Andrius Bialobžeskis\n \nTrukmė – 1 val. 20 min.\n \nN-18\n \nKomedija apie dvi tobulas žmonas ir vieną netobulą vyrą\, kuris tarp jų pasiklydo. Ji ( Vitalija Mockevičiūtė) ir Jis (Andrius Bialobžeskis) nugyveno daugybę metų tobuloje santuokoje ir regis viskas buvo gerai\, bet santuoką ėmė griauti rutina. Tas pats darbas\, tie patys namai\, tokios pačios vakarienės\, tokie patys pusryčiai\, tie patys pokalbiai per tiek metų tapo pilki ir nuobodūs.\nIr turbūt žinote\, kuomet santuoka tampa nuobodi\, vyras pradeda dairytis aplinkui ir besidairydamas pamato KITĄ (Neringa Varnelytė)\, kuri yra TOBULA. Ji graži\, šmaikšti\, įdomi ir nenusibostanti\, tik gal ne tokia šeimyniška.\nPo virtinės juokingų situacijų ir neįtikėtinų nesusipratimų\, bėgiojant nuo vienos pas kitą\, nuo sotaus\, bet nuobodaus šeimyniškumo iki aistringo\, bet alkano naujo gyvenimo\,  jis turi apsispręsti\, nes padėtis tampa ne tik juokinga\, bet jau ir nevaldoma.\n \nSpektaklis prasideda nuo iškilmingos vakarienės trise: Jis\, Jo Buvusi tobula Žmona\, ir Kita\, kuri yra jo dabartinė tobula Žmona. Per šią iškilmingą vakarienę bus išsiaiškinti visi santykiai\, išsakyti visi priekaištai\, prisimintos visos praeities laimės akimirkos. Kaip baigsis ši iškilminga dviejų TOBULŲ žmonų ir vieno netobulo VYRO vakarienė mes Jums neatskleisime. Jūs būtinai turite į ją patekti ir viską pamatyti patys.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-komedija-tobulos-zmonos/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240112T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240112T000000
DTSTAMP:20240205T154144Z
CREATED:20240205T154144Z
LAST-MODIFIED:20240205T154144Z
UID:10000045-1705017600-1705017600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. PREMJERA. LUNENBERGAS
DESCRIPTION:Į Lunenbergo miestelį Kanadoje atkeliauja dvi draugės\, amerikietės – Airis ir Natali. Viena iš jų\, neseniai tapusi našle\, paveldėjo namą šiame nuostabiame pasaulio kampelyje prie Atlanto vandenyno krantų. Apie kurį jos velionis vyras niekada nebuvo užsiminęs…Įminti paslaptis\, kurias slepia šis namas\, galbūt padės netikėtai užklydęs kaimynas Čarlis. Juolab\, kad jam iš karto „krenta į akį“ (o gal į širdį) viena iš viešnių.\nIroniška melodrama\, pasakojanti mums apie mus pačius\, atverianti žmogiškų santykių gelmes\, prajuokinanti šmaikščiais dialogais.\n***\nOLEGAS ŠAPOŠNIKOVAS – žinomas latvių teatro režisierius\, profesionalus gydytojas\, psichologas. Nuo 2001 metų stato spektaklius svarbiausiuose Latvijos teatruose\, yra pastatęs keletą spektaklių Lietuvoje.\nNuo 2011 metų vadovauja Valstybiniam Daugpilio teatrui.\nSavo kūryboje režisierius dažnai derina du priešingus polius – tradicinį psichologinį teatrą ir šokiruojančias\, provokuojančias teatro formas.\nApie spektaklį „Lunenbergas“ režisierius sako: „Labai lengvą tačiau gilų šios pjesės tekstą galėčiau palyginti su Mocarto muzika\, kurios atlikimas visada reikalauja meistriškumo\, kūrybinės disciplinos bei ypatingo laisvės pojūčio. Mes kviečiame žiūrovus\, galima sakyti\, beveik į pasaką\, kurioje personažai mums visiems gerai suprantamas problemas sprendžia tarsi superherojai. Šie personažai – puikus pavyzdys\, kaip galima būti laisvomis ir stipriomis asmenybėmis nebūnant idealiais\, nes idealiais būti neįmanoma. Ir svarbu pabrėžti\, kad spektaklis ne apie tiesiog stiprias asmenybes\, o apie stiprius MOTERIS ir VYRUS\, kurie klysta\, daro kvailystes\, įsižeidžia ir pyksta\, tačiau vis tiek moka  mylėti gyvenimą ir vienas kitą.“\n \nGABIJA JARAMINAITĖ\, VALDA BIČKUTĖ ir JOKŪBAS BAREIKIS – garsūs ir žiūrovų mylimi Lietuvos teatro ir kino aktoriai\, sukūrę po kelias dešimtis vaidmenų šalies teatruose\, kine ir televizijoje.\nAktorė Gabija Jaraminaitė:\n„Ši pjesė mane moko\, kad nesvarbu\, kokios mus ištinka gyvenimo situacijos ir aplinkybės. Svarbu – kaip mes į jas reaguojame ir kokias išvadas pasidarome. O jei dar gebame į tai pažiūrėti su humoru\, gyventi iškart lengviau.“\nAktorė Valda Bičkutė:\n„Man\, kaip aktorei\, šis spektaklis itin vertingas\, dėl neįtikėtino vaidmens partitūros subtilumo ir sudėtingumo. Kai kurių scenų atlikimas moko tokių meistrystės viražų apie kuriuos svajoja kiekvienas aktorius.“\nKūrybinė komanda:\nRežisierius – Olegas Šapošnikovas\, aktoriai – Gabija Jaraminaitė\, Valda Bičkutė\, Jokūbas Bareikis.\nScenografė- Kotryna Daujotaitė\, kostiumų dailininkas – Juozas Valenta. Pjesę iš anglų kalbos išvertė Valda Bičkutė- Valiukienė.\n“Lunenburgas” pirmą kartą pristatytas 2017 m. rugpjūčio mėnesį festivalyje “Foster Festival” St. Katerinse\, Kanadoje.\nSpektaklis statomas pagal sutartį su “Palm Winter”\, GGA www.ggagency.ca\nRenginio nuoroda: http://www.lumostudija.lt\nBilietus platina Bilietai.lt \n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-premjera-lunenbergas/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240119T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240119T000000
DTSTAMP:20240205T154114Z
CREATED:20240205T154114Z
LAST-MODIFIED:20240205T154114Z
UID:10000034-1705622400-1705622400@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. PREMJERA. B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS\nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas – Arminas Skirvainis\nMoteris-paukštė – Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-premjera-b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240121T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240121T000000
DTSTAMP:20240205T154029Z
CREATED:20240205T154029Z
LAST-MODIFIED:20240205T154029Z
UID:10000020-1705795200-1705795200@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA PREMJERA. B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nSTRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS\nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n„Strazdas – žalias paukštis“ atgimė gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą 1984 m.\, stato režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skamba gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas – Arminas Skirvainis\nMoteris-paukštė – Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nPanevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-premjera-b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20240125T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20240125T000000
DTSTAMP:20240205T155543Z
CREATED:20240205T155543Z
LAST-MODIFIED:20240205T155543Z
UID:10000189-1706140800-1706140800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. Kamerinis spektaklis “24 valandos iš moters gyvenimo“
DESCRIPTION:Aktorės :Valda BIČKUTĖ\,\nDaiva RUDYTĖ\nVirginija KOCHANSKYTĖ\n Kostiumai – Ramunė Piekautaitė\nErdvė – Laura Tulaitė (Okiiko)\nIdėjos autorė – Valda BIČKUTĖ\nŽiūrovams\, pasiilgusiems geros istorijos\, kupinos jausmų.\n„24 valandos iš moters gyvenimo“ – tai tikros\, stiprios\, fatališkos meilės besiilginčių trijų moterų istorijos. Valiūkiška Irenė\, paslaptingoji Misis K. ir niekieno nemylėta Leporelė. Trys istorijos\, sklidinos aistros\, negailestingos lemties posūkių\, skaudžios ironijos\, šelmiško juoko…\nŠios idėjos autorė aktorė Valda Bičkutė prisipažįsta\, kad jau seniai norėjo išeiti į tokį atvirą dialogą su žiūrovu: \,\,Tai aktoriaus teatro ištakos. Tai tarsi tobulėjimo laboratorija\, suteikianti aktoriaus saviraiškai neribotas galimybes. Susižavėjusi skaičiau ne vieną S. Zweigo knygą. Jau senokai kirbėjo mintis jo noveles perkelti į teatrą. Adaptuoti literatūrą scenai yra sudėtinga\, dažnai ji nuskursta\, nes daug aprašymų tenka išmesti. O mažoji forma leidžia koncentruoti dėmesį į pasakojimą. Žinau\, kad ir kitiems kolegoms įvairios saviraiškos formos nėra svetimos. Kažkas keliauja su literatūrinėmis programomis po Lietuvą\, kažkas dainuoja… “\nItin stilingus kostiumus sukūrė elegancijos\, moteriškumo įvaizdžio įtvirtinimui ne vienus metus atidavusi žinoma kostiumų dizainerė Ramunė Piekautaitė. Netikėtą scenografijos sprendimą\, koncentruojantį žiūrovų dėmesį į aktorių išgyvenamų istorijų raišką\, pasiūlė aksesuarų kūrėja\, grafikos dizainerė Laura Tulaitė (Okiiko). Spalvas dizainerės derino kartu – fonas ir rūbai turėjo būti vienodos spalvos tam\, kad netrukdytų\, neužgožtų aktorių. Svarbiausias akcentas – veidas\, akys\, rankos. Kuriant kostiumus\, apie istorijų herojes buvo galvojama ne tiek daug\, svarbiau buvo padėti (arba nekliudyti) aktorėms interpretuoti: lengvai atspindėti jų nuotaikas\, o skirtingomis medžiagų faktūromis vos paryškinti skirtumus. Būtent todėl rūbai netapo pririšti prie personažų ar laikmečio. Galiausiai\, tai ne trijų moterų istorijos\, tai visų moterų istorijos.\nZweigas garsėja kaip nuostabus biografijų rašytojas\, sugebantis pastebėti žmogų ir niuansuotai perteikti jo portretą skaitytojui. „24 valandos iš moters gyvenimo“ – dar vienas vyro bandymas įminti moteriškumo paslaptį. Aktorių interpretuojamose istorijose svarbus vaidmuo tenka likimui: jis įsiveržia į taisyklėmis suvaržytą pasaulį ir belieka tik spėlioti\, kodėl pasielgei vienaip ar kitaip. S. Zweigas sako: „Moters meilė pasižymi dideliu noru aukotis“. Aktorės tai interpretuoja: \,\,Kartais tai – grožis\, o kartais pražūtis\, bet jeigu likimas atneša jausmus į tavo gyvenimą – brangink. Atmesk viską\, kas buvo neigiamo\, o visa kitą nešk per gyvenimą.\n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-kamerinis-spektaklis-24-valandos-is-moters-gyvenimo/
END:VEVENT
END:VCALENDAR