BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Panevėžio Muzikinis Teatras - ECPv6.17.5//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Panevėžio Muzikinis Teatras
X-ORIGINAL-URL:https://paneveziomuzikinis.lt
X-WR-CALDESC:Events for Panevėžio Muzikinis Teatras
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Moscow
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:MSK
DTSTART:20220101T000000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231004T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231004T000000
DTSTAMP:20240205T154144Z
CREATED:20240205T154144Z
LAST-MODIFIED:20240205T154144Z
UID:10000044-1696377600-1696377600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:TRIO AGORA Albumo HOTEL TANGO pristatymo koncertas
DESCRIPTION:Žilvinas Brazauskas (klarnetas\, Lietuva/Vokietija)Natania Hoffman (violončelė\, Italija/JAV/Belgija)\nRobertas Lozinskis (fortepijonas\, Lietuva)\nTrio Agora – tai trys charizmatiški muzikantai\, įvairių prestižinių tarptautinių konkursų laureatai\, nuolat koncertuojantys Europos koncertų salėse\, bet nepamirštantys ir Lietuvos. Šis koncertas – naujausio Trio Agora albumo „Hotel tango“ pristatymo koncertas. Albumas išleistas 2023 m. birželio mėn. bendradarbiaujant su Vokietijos įrašų kompanija „Accentus Music“.\nSpalio 4 d. koncerte Panevėžio muzikiniame teatre Trio Agora pristato visiškai naują\, originalią Astoro Piazzollos „Keturių metų laikų“ versiją\, kurią sukūrė trio klarnetininkas Žilvinas Brazauskas\, taip pat kanadiečių/amerikiečių kompozitoriaus Joel Hoffman ansambliui dedikuotą kūrinį „Foxtrot Romeo Juliet Hotel Tango“ bei eilę kitų originalių aranžuočių\, tarp kurių skambės tango ištakos: mazurkos\, valsai bei kompozitorių I. Stravinskio ir M. Ravelio kūriniai: „Tango“ fortepijonui solo bei „Pièce en Forme de Habanera“ violončelei ir fortepijonui.\nTrio narių misija – dalintis tango muzikos žavesiu\, kuri klesti jau pusantro šimtmečio. Iš kur kilo tango ir kiek žmonių bei kultūrų sužavėjo šio žanro ritmai\, dainos ir šokiai? Trio Agora siekia atskleisti didžiulę tango muzikos įvairovę pasirinkdami kūrinius\, kurių kiekvienas turi unikalią istoriją bei yra prisidėję prie šio stiliaus evoliucijos. Šis albumas yra savotiška tarptautinė tango manifestacija\, nukelianti klausytojus iš Paryžiaus salonų į mažas Buenos Airių gatveles\, per Jungtines Valstijas\, Lotynų Ameriką\, Vakarų Afriką ir Rytų Europą. Daugelis pristatomų kūrinių – tai tarsi pasakojimai\, kuriais atiduodama pagarba originalioms kompozicijoms aranžuočių ir transkripcijų pavidalu.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/trio-agora-albumo-hotel-tango-pristatymo-koncertas/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231005T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231005T000000
DTSTAMP:20240205T154144Z
CREATED:20240205T154144Z
LAST-MODIFIED:20240205T154144Z
UID:10000046-1696464000-1696464000@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Vilniaus Tango Teatras – Historia de Un Amor
DESCRIPTION:Tango banga vilnija per Lietuvą ir Vilniaus tango teatras pristato dar vieną įspūdingą šou su tango žvaigždėmis\, jaunais\, talentingais ir charizmatiškais argentiniečiais -TV3 projekto „Tangomanai“ dalyviais Juan Pablo Bulich\, Rocio Garcia Liendo\, Europos tango čempionais Alexis Gonzalez\, Rūta Keller\, Vilniaus tango teatro šokėjais Veronica Gabriela Luna\, \, Emmanuel Riquelme\, Ieva Eisimante ir kt. „Lietuva jau seniai nebėra ta šalis į kurią užsuka tik gęstančios žvaigždės. Lietuva yra šalis\, kurioje gyvena žingeidūs\, atviri ir laisvi žmonės. Nepaprastai džiugu\, kad pas mus\, pasidalinti savo emocijomis tango scenoje ir patirtimis su šios įstabios kultūros gerbėjais ir šokėjais\, noriai atvyksta pirmo ryškumo žvaigždės . Kada viename iš Buenos Airių tango šou pamačiau šokančius tango profesionalus – negalėjau patikėti savo akimis\, kad galima TAIP šokti! Tai buvo stebuklas vykstantis man prieš akis ir nuostabu\, kad nuo šiol Lietuvos žiūrovai gali išvysti šio žmonijos nematerialaus paveldo stebuklą ne televizijos ekrane ar Youtube kanale\, o gyvai\, prieš savo akis ir pasimėgauti jų kuriamu stebuklu“\,- sako Vilniaus tango teatro vadovas Sigitas Repšys ir priduria\, kad „šį kartą Vilniaus tango teatras apkeliaus virš trisdešimties Lietuvos scenų ir be įspūdingų pasirodymų pakvies lietuvius į argentinietiško tango meistriškumo pamokas su pačiais tikriausiais tango meistrais!
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/vilniaus-tango-teatras-historia-de-un-amor/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231007T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231007T000000
DTSTAMP:20240205T154229Z
CREATED:20240205T154229Z
LAST-MODIFIED:20240205T154229Z
UID:10000057-1696636800-1696636800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:Miuziklas visai šeimai „Natukai iš Muzikėnų šalies“
DESCRIPTION:Giedriaus Svilainio ir Nerijaus Petroko spektaklis „Natukai iš Muzikėnų šalies“ nukels į stebuklingą Muzikėnų šalį\, kurioje gyvena žaismingi personažai Natukai\, Partitūra\, Metronomas\, Sinkopė bei kiti. Šiame ypatingame muzikos pasaulyje viskas alsuoja muzika ir verda savitas\, įvairių nuotykių\, linksmybių ir dramų kupinas gyvenimas.Scenoje\, lyg magiškame žaidimų pasaulyje\, Natukai žaidžia įvairius muzikinius žaidimus\, sprendžia galvosūkius\, kol netikėtai pasirodęs piktas ir pagiežingas slibinas Triolijus bando sudrumsti taikią ir harmoningą Muzikėnų šalies kasdienybę. Sumanūs ir išradingi Natukai narsiai pasipriešina slibino piktadarystėms\, o vėliau siaubūną paverčia savo draugu.\nSpektaklyje skamba stilizuota įvairių žanrų ir nuotaikų muzika – nuo senosios muzikos intonacijų iki džiazo ir repo improvizacijų\, nuo svajingų lyriškų melodijų iki žaismingo ritmo šėlsmo\, netrūksta ir šokio magijos. Nuotaikingame\, šmaikščiame ir dinamiškame spektaklyje kartu su Muzikinio teatro orkestru\, solistais ir choro dainininkais vaidmenis kuria talentingi Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleiviai. Mokinius paruošė mokytoja Laima Česlauskaitė.\nKompozitorius Giedrius Svilainis\nLibreto autorius ir režisierius Nerijus Petrokas (pasakų ir užduočių knygelės „Natukai iš Muzikėnų šalies“ motyvais)\nMuzikos vadovas ir dirigentas Martynas Bražas\nScenografas Sergėjus Bocullo\nChoreografas Aleksandras Jankauskas\nKostiumų dailininkė Rita Kosmauskienė\nŠviesų dailininkė  Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius  Žilvinas Baronas\nRežisieriaus asistenė ir pastatymo vadovė  Renata Lokcikienė\nVAIDMENYS IR ATLIKĖJAI\nPartitūra – Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė\, Laima Česlauskaitė\nMetronomas – Rytis Janilionis\, Ramūnas Urbietis\nSinkopė – Justina Tomkutė-Petraitienė\, Hilarija Čeponytė\nSlibinas Triolijus – Vygantas Bemovas\, Vaidas Dzežulskis\, Martynas Stankevičius\, Karolina Činikaitė – Stankevičienė\nKlaviatūra – Agnė Jakštonienė\, Lina Kairytė\nFermata – Žaneta Malinauskienė\, Sandra Baronienė\nSmuikas – Rugilė Šeštokaitė\nViolončelė – Julius Kletas Jonušas\nNatukai –  Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleiviai:\nUrtė Karaliūtė\, Viltautė Girniūtė\, Sofija Sauchataitė\, Teresė Buraitytė\, Gustė Grakauskaitė\, Hilarija Čeponytė\, Rugilė Abukauskaitė\, Estrėja Morozovaitė\, Liepa Buraitytė\, Aurėja Černytė\, Oresta Tarabildaitė\, Rasvilė Buikaitė\, Gustė Vasiliauskaitė\, Emilija Vilytė\, Gabija Krasauskaitė\, Kornelija Railaitė\, Rusnė Vasiliauskaitė\nPanevėžio muzikinio teatro choras\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/miuziklas-visai-seimai-natukai-is-muzikenu-salies-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231012T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231012T000000
DTSTAMP:20240205T154159Z
CREATED:20240205T154159Z
LAST-MODIFIED:20240205T154159Z
UID:10000051-1697068800-1697068800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:RENGINYS PERKELTAS. Vienaveiksmis baletas  KARMEN
DESCRIPTION:Gerbiami žiūrovai\,\nInformuojame\, kad perkeliamas 2023 m. spalio 12 d. turėjęs įvykti Vienaveiksmis baletas KARMEN. \nNauja renginio data – 2023 m. gruodžio 10 d. 18:00 val. – senieji pirkėjų bilietai galios\, jų papildomai keisti nereikia.\nJeigu naujoji renginio data netinkama\, maloniai prašome kreiptis el. paštu pagalba@kakava.lt prisegant grąžinamus bilietus iki 2023 m. spalio 19 dienos imtinai.\nAtsiprašome už galimus nepatogumus.\n \n \nVienaveiksmis baletas pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“\nFatališkas Karmen paveikslas jau daugiau kaip šimtą metų žadina įvairių sričių menininkų vaizduotę. Už jį turime būti dėkingi Prosperui Mérimée: trečioji jo apsakymo „Karmen“ dalis įkvėpė ir Georgesʼo Bizet operos libreto autorius Henri Meilhacą ir Ludovicą Halévy. Nors 1985 m. operos premjera Paryžiuje patyrė fiasko\, ji kompozitoriui pelnė amžiną šlovę\, o aistringos „Karmen“ melodijos gerai pažįstamos visų kartų klausytojams. Jos gyvuoja įvairiausiais pavidalais ir formomis: nuo teatrų pastatymų iki koncertinių atlikimų\, nuo transkripcijų įvairiems instrumentams iki mobiliųjų telefonų melodijų.\nNe išimtis ir Panevėžys – nemarioji Karmen istorija yra pikantiškas prieskonis operetėmis garsėjančio miesto Muzikinio teatro rudens sezone. Baltijos baleto teatro režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės pagal G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“ sukurtas vienaveiksmis baletas keturiems šokėjams ir hologramai yra pirmoji šio kūrinio pastatymo versija\, kurioje ypatinga vieta skiriama technologijoms: į spektaklio dramaturgiją lyg atskiras personažas įsilieja holograminės vaizdo projekcijos.\n„Karmen vaidmuo – kiekvienos balerinos svajonė\, – sako režisierė ir choreografė M. S. Šimulynaitė\, pagrindinį baleto vaidmenį patikėjusi Evelinai Fokinai. Karmen mylimuosius bei kitus veikėjus įkūnija trys šokėjai – Pijus Ožalas (Don Chosė)\, Simonas Laukaitis (toreadoras Eskamiljas) ir Danielius Voinovas (kareivis\, būrėja\, giltinė)\, ir toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas yra unikalus ne tik Lietuvoje\, bet ir pasaulyje.\nŠokį ir hologramines vaizdo projekcijas choreografė ir režisierė derina ne pirmą kartą\, šį efektingą reginį galėjo išvysti ir šiuolaikinio baleto spektaklio „Vienatvės armija“ („Army of solitude“) žiūrovai\, jame artistai šoko pagal atlikėjos Bjork muziką. Pastarasis kūrėjos eksperimentas susilaukė nemažo dėmesio. Spektaklis „Karmen“ – tai dar vienas bandymas sujungti skirtingas meno formas\, kviečiant žiūrovą į paveikų ir daugiaprasmį pasirodymą.\nSpektaklyje naudojamas legendinis Sauliaus Sondeckio ir Lietuvos kamerinio orkestro interpretacijos įrašas.\nPastatymo partneris – Baltijos baleto teatras \nRežisierė ir choreografė – Marija Simona Šimulynaitė\nVaizdo projekcijų kūrėjas – Vytautas Žarnauskas\nScenografija ir kostiumai – Erlandas Smolskas\, Egidijus Rainys\nŠviesų dailininkas – Mantas Bartusevičius\nŠokėjai:\nEvelina Fokina – Karmen\nPijus Ožalas – Don Chosė\nSimonas Laukaitis – Toreadoras Eskamiljas\nDanielius Voinovas – kareivis\, būrėja\, giltinė \nBilietus platina teatro kasa ir kakava.lt \n 
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/renginys-perkeltas-vienaveiksmis-baletas-karmen/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231027T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231027T000000
DTSTAMP:20240205T154129Z
CREATED:20240205T154129Z
LAST-MODIFIED:20240205T154129Z
UID:10000041-1698364800-1698364800@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:IŠPARDUOTA. PREMJERA. B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nStrazdas – žalias paukštis\nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n2023 metų rudenį „Strazdas – žalias paukštis“ atgimsta gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą\, statys režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skambės gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė.\nKūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nAntrasis režisierius Rokas Misikonis\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas – Raimundas Juzuitis\nMoteris – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nLiaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/isparduota-premjera-b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis-3/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Moscow:20231029T000000
DTEND;TZID=Europe/Moscow:20231029T000000
DTSTAMP:20240205T154129Z
CREATED:20240205T154129Z
LAST-MODIFIED:20240205T154129Z
UID:10000040-1698537600-1698537600@paneveziomuzikinis.lt
SUMMARY:PREMJERA. B. Kutavičius STRAZDAS – ŽALIAS PAUKŠTIS
DESCRIPTION:Bronius KutavičiusOpera-poema\nStrazdas – žalias paukštis\nKai žmogus į Paukštį grįžo\,\nPaukštis gi – į Žmogų ėjo\nIškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias\, gaivališką gamtos ir meilės jėgą\, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą. Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje įvairiais raiškos\, šokio\, folkloro elementais\, tradicinėmis giesmėmis kalbama apie vyro ir moters suartėjimą\, dvasios gelmes\, ribas tarp gamtos ir žmogaus\, būties prasmę.\n2023 metų rudenį „Strazdas – žalias paukštis“ atgimsta gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste\, Panevėžio muzikiniame teatre. Spektaklį\, kaip ir pirmąjį kartą\, statys režisierius Jonas Vaitkus. Šį kartą opera-poema skambės gyvai\, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas\, LMTA doktorantas Imantas Jonas Šimkus.\nPremjeros partnerė –75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla\, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus muzikos mokyklos vardą. Sudėtingam pastatymui suburta profesionalų kūrybinė grupė.\nKūrybinė grupė:\nRežisierius Jonas Vaitkus\nMuzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus\nScenografas Arvydas Gudas\nKostiumų dailininkė Kristina Kruopienytė\nChoreografė Inga Fontez-Sakurako\nAntrasis režisierius Rokas Misikonis\nMuzikos vadovo asistentas Martynas Bražas\nŠviesų dailininkė Romualda Petrikaitė\nGarso režisierius Žilvinas Baronas\nPastatymo vadovė Renata Lokcikienė\nVaidmenys ir atlikėjai:\nStrazdas – Raimundas Juzuitis\nMoteris – Gunta Gelgotė\, Salomėja Petronytė\nKunigai\, moterys ir vyrai — Panevėžio muzikinio teatro choro artistai\nPanevėžio muzikinio teatro orkestras\nVargonų partija – Arsenijus Esaulkov\nLiaudies instrumentų ansamblis\nPirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967)\, vėliau kompozitorius Bronius Kutavičius – neįprastą oratoriją\, vadindamas ją „garsų drama“\, vėliau pervadinęs į operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis (1980)\, o Jonas Vaitkus\, remdamasis šiais kūriniais Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais sukūrė nepamirštamą apeiginį\, sakralinį reginį. 1990-aisiais sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo „politikos“ į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.\nValstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas\, išaugęs iš sparnų metaforos\, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Beje\, originali Strazdo asmenybė ir darbai įkvėpė ne vieną lietuvių menininką puikiems darbams. Muzikos mylėtojai puikiai žino ir Vytauto Kernagio kūrinį pagal tą pačią Gedos poemą „Strazdas“.\nBroniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą\, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus\, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios\, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe\, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis\, tačiau reikšmingiausia\, didžiausią įtaką stiliui turėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas „posūkis“ į pagonybę\, beje dvasiškai artima ir Gedos kūrybai.\nGeda modernizavo lietuvių poeziją\, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai\, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
URL:https://paneveziomuzikinis.lt/repertuaras/premjera-b-kutavicius-strazdas-zalias-paukstis/
END:VEVENT
END:VCALENDAR