2019 metų vėlyvo rudens vakarais – gruodžio 7, 8 d. Panevėžio muzikiniame teatre suskambėjo Johano Štrauso (1825-1899) valsai. Teatras, šį rudenį prasmingais darbais paminėjęs įstaigos kūrybinės veiklos 25-metį (surengtas išskirtinių koncertų ciklas ir proginis muzikinis spektaklis „Vien tik mūzos valdo mus“), žiūrovams pristatė premjerą – operetę „VIENOS KRAUJAS“. Šio sceninio kūrinio istorija yra kiek neįprasta. Pats Johanas Štrausas tokios operetės nekūrė, tik po jo mirties libreto autoriai Victor Leon ir Leo Stein parašė žmogiškais jausmais kibirkščiuojantį libretą, tekstus pritaikė kompozitoriaus muzikinėms temoms, surikiavo jo valsus ir polkas į prabangiausią vėrinį. Ir štai jau daugiau nei 100 metų ši muzika skamba viso pasaulio operos teatrų scenose. Lietuvos valstybiniuose muzikiniuose ir operos teatruose „Vienos kraujas“ skamba jau seniai, parodytas šimtus kartų, atnaujinamas, perstatomas, na o Panevėžio savivaldybės muzikiniame teatre jis pastatytas pirmąjį kartą.

Režisierius Nerijus Petrokas šį veikalą mūsų teatre pateikia kiek kitaip nei kiti teatrai, tai ne trijų veiksmų, o dviejų dalių operetė. Didele sėkme laikome solistų ir režisieriaus darbą kuriant dinamiškus ir gyvybe pulsuojančius vaidmenis. Personažų charizma tiesiog trykšta scenoje ir užlieja salę. Šis meistriškumas pataiko tiesiai į žiūrovo širdis ir grįžta šypsenų ir aplodismentų bangomis. Premjeriniuose spektakliuose matėme solistus Arūną Malikėną, Edmundą Seilių, Kristiną Zmailaitę, Laimą Česlauskaitę, Deivydą Norvilą, Eleną Kalvaitytę-Vitkauskienę, Justiną Tomkutę, Sandrą Lebrikaitę, Ramūną Urbietį, Rytį Janilionį, Vidą Taurinskaitę-Rukšienę, Petrą Kežį, taip pat teatro chorą ir chormeisterį Algirdą Viesulą.

Tokį muzikinio spektaklio įtaigumą įmanoma pasiekti tik meistriškai sulydžius veiksmą scenoje su orkestro ložėje grojančiu orkestru. Solidus žingsnis pirmyn yra ir tai, kad šio veikalo muzikos interpretavimas yra gerokai sudėtingesnis, nei bet kurio kito muzikinio spektaklio anksčiau statyto mūsų teatre. Tad orkestrui teko dar rimčiau padirbėti, jame atsirado naujų, jaunų veidų. Premjerinius spektaklius dirigavo maestro Vidmantas Kapučinskas.

Spektaklio dailininkė Rita Kosmauskienė J. Štauso muzikinę estetiką vizualizuoja juodos ir aukso spalvų scenos apranga, draperijomis, lakoniškomis dekoraciomis su to laikmečio interjerų puošybos detalėmis ir ypač gražia regency stiliaus Vienos kongreso laikotarpio kostiumų teatrine refleksija. Pagrindiniai personažai baltame visos trupės kontekste išryškinami saikingomis spalvomis. Tame pat rakte stilingai išspręsti ir šokėjų trupės kostiumai.

Beje, kalbant apie baleto trupę,- premjeriniuose spektakliuose šoko Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai. Pirmą kartą Panevėžio muzikiniame teatre debiutavo choreografas Aleksandras Jankauskas. Jo pastatyti šokiai ir plastika puikiai žiūrisi spektaklio audinyje, tad sveikiname naująjį Panevėžio muzikinio teatro kolegą!

Spektaklio „Vienos kraujas“ libretas ir muzika siejami su 1814- 1845 metų Vienos kongreso idėja „mylėti, o ne kariauti“. Būtent jo metu aukštuomenė įsileido valsą į savo salonus – jis pirmą kartą viešai šoktas viename iš Vienos kongreso pokylių. Per šimtą metų valsas tapo daugelio pasaulio tautų kultūros dalimi. Jo ieškome, klausomės, mokomės tuomet, kai vakarui ar renginiui reikia suteikti grakštumo, lengvumo, elegancijos ir brandos. Nuostabu, kad „Vienos kraujas“ patikimai įsikūrė ir jaukiame Panevėžio muzikiniame teatre.

Viešųjų ryšių specialistas
Gintaras Kerbedis