Muzika – tokia garsų, jausmų ir sąvokų kalba, kurią dažnai bandoma išaiškinti, persakyti žodžiais. Kas žino ar tai įmanoma? Tačiau vis bandome. Mūsų mieste, įstaiga, kurioje profesionaliai kuriamas muzikos menas, skaičiuoja dvidešimt šeštuosius metus. Panevėžio miesto taryba Muzikinį teatrą įkūrė 1993 gruodžio 17 d.

25-mečio proga teatro muzikiniai kolektyvai surengė keturis šiai sukakčiai dedikuotus koncertus. Praėjusią savaitę, penktadienį, pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“ teatro scenoje dovanojo ketvirtąjį iš jų – „Gyvybė ratu“. Buvo atliktos garsiausio šalies multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio ir jo brolio Donato Petreikio kompozicijos, solo grojo ir patys autoriai. Naujoji koncertinė programa, atrodo, yra išskirtinė orkestro istorijoje.

Ta tarscendentinė Sauliaus ir Donato Petreikių muzikinių kompozicijų dvasia, kuri, orkestro profesionalų gebėjimų galia, nukėlė į žvaigždynų alsavimą ir vėl grąžino į mažos fleitos garsą scenoje, paliko įtikinamą žinią apie… žmogaus prigimtį. Prigimtį nežemišką, dangišką. Klausimas: kaip koncerto metu turėjo išaugti muzikanto ir žiūrovo ryšys, ką jie turėjo muzikos kalba sutarti, kad koncerto pabaigoje ovacijų audroj žiūrovas šauktų muzikantui: „mes jus ant rankų išnešime!“… ?

Koncerto „Gyvybė ratu“ sumanytojas – orkestro dirigentas Martynas Bražas.
Kūrinius aranžavo kompozitorius Linas Rupšlaukis.
Koncerte dalyvavo teatro choras, chormeisteris Algirdas Viesulas.
Muzikinį projektą rėmė Panevėžio miesto savivaldybė.

 

Juozo Vaičikonio nuotrauka

Panevėžio muzikinis teatras
Viešųjų ryšių specialistas
Gintaras Kerbedis